Jie susirinko Ovaliajame kabinete su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), per šį renginį išsakiusiu prieštaringų minčių apie savo administracijos planus iki 2024 metų sugrąžinti amerikiečių astronautus į Mėnulį ir 4-ajame dešimtmetyje surengti pilotuojamą skrydį į Marsą.

„Sugrąžiname žavesį“ kosminei programai, sakė D. Trumpas.

Renginyje taip pat dalyvavo velionio astronauto Neilo Armstrongo (Nilo Armstrongo), 1969 metų liepos 20-ąją tapusio pirmuoju ant Mėnulio paviršiaus žengusiu žmogumi, abu sūnūs, pirmoji JAV ponia Melania Trump (Melanija Tramp), viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) ir NASA administratorius Jimas Bridenstine'as (Džimas Braidenstainas).

Penktadienį vėl atsinaujino debatai, koks turėtų būti kitas astronautų skrydžio tikslas: Mėnulis ar Marsas?

Prezidentas paklausė, ar astronautai galėtų nuskristi į Marsą prieš tai nesugrįžę į Mėnulį.

88 metų M. Collinsas, kuris per „Apollo 11“ skrydį buvo pasilikęs orbita aplink Mėnulį skriejusiame valdymo modulyje, kol N. Armstrongas ir B. Aldrinas nusileido moduliu „Eagle“ („Erelis“) ant mūsų planetos palydovo paviršiaus, sakė prezidentui palaikąs tiesioginį skrydį į Marsą be apsilankymo Mėnulyje.

„Man regis, [reikėtų skristi] tiesiai į Marsą. Kas gali žinoti geriau negu šie žmonės?“ – pažymėjo D. Trumpas.

Tuo metu J. Bridenstine'as pabrėžė, kad skrydis į Mėnulį yra svarbus ruošiantis tolimesnei misijai, ir pažymėjo, kad dėl planetų išsidėstymo skrydžiui į Marsą palankus laikotarpis būna tik kas 26 mėnesius. Be to, skristi iki Raudonosios planetos ir atgal reikėtų po septynis mėnesius..

„Kas nutiktų, jeigu praleistumėte šį laiką? Ar jiems iškiltų didelių rūpesčių? – klausė D. Trumpas. – Nenorėtumėt būti tame laive.“

B. Aldrinas savo ruožtu sakė esąs nusivylęs kosmoso tyrimų lygiu pastaruosius 10–15 metų.

„Anksti sugebėjome labai daug pasiekti“, – pažymėjo 89 metų veteranas.

B. Aldrinas, kurio specializacija buvo skaičiuoti orbitų parametrus, sakė, kad jam nepatinka dabartinis NASA sumanymas paleisti skrieti aplink Mėnulį nedidelę kosminę stotį „Gateway“ („Vartai“), iš kurios būtų rengiami nusileidimai ant Mėnulio paviršiaus ir, vėliau – skrydžiai į Marsą. Jis atkreipė dėmesį, kad „Apollo 11“ valdymo modulis ir prie jo prijungtas nusileidimo modulis iškart įskriejo į orbitą aplink Mėnulį, o paskui atsiskyrė ir vėl susijungė.

„Šiuo metu Jungtinėse Valstijose turime geriausią [pasaulyje] raketą ir geriausią erdvėlaivį, bet jie negali įskrieti į orbitą aplink Mėnulį be reikšmingų manevravimo galimybių“, – pastebėjo B. Aldrinas.

D. Trumpas nurodė J. Bridenstine'ui įsiklausyti, ką kalba „kita pusė“.

B. Aldrinas ir N. Armstrongas, kuris mirė 2012 metais, Mėnulio Ramybės jūroje nusileido 1969 metų liepos 20 dieną 16 val. 17 min. JAV Rytų pakrantės laiku.

„Hjustonai, čia „Ramybės bazė“. „Erelis“ nusileido“, – per radiją pranešė N. Armstrongas.

N. Armstrongas taip pat pirmasis nulipo nusileidimo modulio kopėčiomis ir 22 val. 56 min. žengė ant Mėnulio paviršiaus.

„Tai mažas žingsnelis žmogui, tačiau milžiniškas šuolis žmonijai“, – jis ištarė žodžius, tapusius bene žinomiausia visų laikų kosmoso fraze.

Viceprezidentas M. Pence'as šeštadienį dalyvaus „Apollo 11“ skrydžio 50-ųjų metinių minėjime Floridoje esančiame Kennedy (Kenedžio) kosminiame centre, iš kurio pakilo šios misijos nešančioji raketa.

Atminimo renginių vyks visoje šalyje, o JAV Pašto tarnyba penktadienį išleido šiai sukakčiai skirtus pašto ženklus.

NASA televizija penktadienį surengė dviejų valandų atminimo transliaciją, per kurią buvo apžvelgti JAV kosmoso agentūros ankstesni pasiekimai, bet taip pat pristatyti būsimo skrydžio į Mėnulį planai. Šios laidos pabaigoje J. Bridenstine'as pirmąkart parodė naujosios Mėnulio programos „Artemis“ logotipą. Abi programos yra pavadintos senovės graikų dievų dvynių – Apolono ir Artemidės – vardais.