Atsistatydinti N. Pašinianas buvo raginamas nuo tada, kai lapkritį pasirašė tarpininkaujant Rusijai su Azerbaidžanu pasiektą ugnies nutraukimo susitarimą, kuris leido nutraukti šešias savaites trukusias kovas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

„Šiandien atsistatydinu iš savo, kaip ministro pirmininko, posto“, kad būtų galima surengti rinkimus, paskelbė jis per savo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“.

„Armėnijos piliečiams grąžinu valdžią, kurią jie man suteikė, kad jie, surengus laisvus ir sąžiningus rinkimus, galėtų nuspręsti vyriausybės likimą“, – pridūrė premjeras.

Premjerui paskelbus apie savo atsistatydinimą, atsistatydino visi jo ministrų kabineto nariai, kaip reikalaujama pagal Armėnijos įstatymus.

N. Pašinianas nurodė, jog iki rinkimų toliau vykdys savo pareigas kaip laikinosios vyriausybės vadovas, ir pridūrė, jog rinkimuose dalyvaus kaip kandidatas į ministrus pirmininkus.

Žeminantis Armėnijos pralaimėjimas technologiškai pažangesnei Azerbaidžano kariuomenei neturtingoje buvusioje sovietinėje respublikoje, besiribojančioje su Turkija ir Iranu, pakurstė masinius protestus.

Daugiausia etninių armėnų gyvenamas Kalnų Karabachas atskilo nuo Azerbaidžano per karą dešimtojo praėjusio amžiaus pradžioje. Naujausios kovos dėl šio regiono kilo pernai rugsėjį, kuomet Azerbaidžanas sulaukė sąjungininkės Turkijos karinio palaikymo. Per konfliktą abiejose pusėse žuvo apie 6 tūkst. žmonių.

Susitarimą su Azerbaidžanu daugelis Armėnijoje laiko nacionaliniu pažeminimu. Pagal tą susitarimą Jerevanas perdavė dalį ginčytinų teritorijų Azerbaidžanui ir leido Rusijai dislokuoti taikdarius regionuose, kuriuos kontroliavo tris dešimtmečius.

N. Pašinianas tvirtina, jog dėl susitarimo, kuriuo buvo nutrauktas karas, priėmė teisingą sprendimą, antraip šalies pajėgos patirtų dar didesnių nuostolių. Jo teigimu, pirmalaikiai rinkimai yra geriausias būdas išeiti iš politinės aklavietės, kurioje šalis atsidūrė po karo.

Pirmalaikius rinkimus jis paskelbė praėjusį mėnesį ir įtakingi opozicijos nariai palankiai įvertino šį sprendimą.

Analitikai sako, jog N. Pašinianas po birželio 20 dienos rinkimų greičiausiai išsaugos valdžią.

Jo partija „Pilietinis susitarimas“ „gali nesurinkti daugiau nei 50 proc. balsų, reikalingų naujai vyriausybei suformuoti, tačiau išsaugos daugumą parlamente koalicijoje“ su kitomis partijomis, naujienų agentūrai AFP pareiškė politinis analitikas Stepanas Grigorianas.

45 metų buvęs laikraščio redaktorius į valdžią atėjo 2018 metais ir Armėnijoje iš pradžių pakurstė optimizmo bangą.

Jis pradėjo kovą su kyšininkavimu, ėmėsi ryžtingų ekonominių reformų ir stengėsi nustumti į šalį korumpuotus oligarchus bei monopolijas.

Analitikai teigė, kad jo įgyvendinama politika padeda spartinti ekonomikos augimą, mažinti skurdą ir kurti dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų.

Tačiau po to prasidėjo koronaviruso pandemija, sustabdžiusi ekonomikos atsigavimą, o vėliau kilo mūšiai su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho kontrolės.