ETT suteikė „Google“ pergalę šioje byloje, laikomoje itin svarbia sprendžiant, ar ES interneto reguliavimo taisyklės turi būti taikomos tik Bendrijoje, ar ir už jos ribų.

Kalifornijoje įsikūrusi interneto milžinė argumentavo, jog ES direktyvomis nustatytas reikalavimas vartotojams sudaryti pasirinkimą blokuoti galimybę trečiosios šalims gauti informacijos apie juos, naudojantis „Google“ paieškos sistema, neturėtų būti taikomas visam domenui google.com arba bendrovės tinklalapiams už Europos Sąjungos ribų.

Teismas nutarė, jog paieškos sistemų operatorės, tokios kaip „Google“, privalo įvykdyti ES priežiūros tarnybos arba teismo reikalavimą atsieti („de-reference“) informaciją apie vartotoją nuo interneto paieškų rezultatų visuose savo tinklalapiuose, veikiančiuose Bendrijoje, tačiau ši „teisė būti užmirštam“ neprivalo būti taikoma didesniu mastu.

Paieškos sistemų operatoriai „pagal ES teisę nėra įpareigoti vykdyti tokį atsiejimą visose savo paieškos sistemos versijose“, sakoma teismo nutartyje.

Ši byla, parodanti priešpriešą tarp asmenų teisės į privatumą virtualiojoje erdvėje ir informacijos laisvės, išsivystė iš 2014 metais Prancūzijos pradėto bylinėjimosi su „Google“ dėl reikalavimo, kad bendrovė taikytų „teisę būti pamirštam“ visuose savo paieškos sistemos domenuose.

Jeigu Prancūzija būtų laimėjusi, tai galėjo dar labiau padidinti nesutarimus tarp Europos ir Jungtinių Valstijų, kuriose yra įsikūrusios daugelis interneto milžinių. JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ne kartą piktinosi, anot jo, ES kišimusi į Amerikos verslo reikalus.

Tačiau galiausiai ETT pripažino, kad šią sritį reguliuojantys ES teisės aktai nenumato, jog „teisė būti užmirštam“ būtų taikoma už Bendrijos ribų.

„Google“ antradienį gyrė ES teismo sprendimą.

„Gera matyti, kad teismas sutiko su mūsų argumentais“, – sakoma bendrovės advokato Peterio Fleischerio (Pėterio Fleišerio) pranešime. Teisininkas pridūrė, kad „Google“ dėjo pastangas „užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp žmonių teisių prieiti prie informacijos ir privatumo“.

JAV bendrovė ir kitos suinteresuotosios šalys perspėjo, jog autoritarinės šalys už Europos ribų galėtų piktnaudžiauti prašymais taikyti visuotinį informacijos atsiejimą, kad galėtų nuslėpti savo vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.

Atidžiai stebima byla

„Google“ poziciją sausį sustiprino ETT aukščiausiojo teisinio konsultanto – generalinio advokato Maciejaus Szpunaro (Macejaus Špunaro) – teisiškai neprivaloma išvada, jog teisėjai „atsiejimo, kurį paieškos sistemų operatoriai privalo vykdyti, mastą turėtų apriboti Europos Sąjunga“.

Ši byla buvo atidžiai stebima, ypač Europoje, jau įgijusioje duomenų apsaugos internete pasaulinės lyderės reputaciją.

2016 metais priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, taikomas visiems ES šalių piliečiams ir gyventojams, privertė daugelį tinklalapių ir bendrovių visame pasaulyje imtis vykdyti jo nuostatas.

Bylinėjantis dėl „teisės būti užmirštam“, Prancūzijos duomenų apsaugos institucija – Nacionalinė informacinių technologijų ir pilietinių laisvių komisija (CNIL) – argumentavo, jog nuorodų atsiejimas būtų veiksmingas tik tuo atveju, jeigu jis būtų taikomas visiems be išimties tinklalapiams.

2016 metais CNIL skyrė „Google“ 100 tūkst. eurų baudą už šio reikalavimo nevykdymą. „Google“ apskundė nutartį Prancūzijos aukščiausiajai teismo institucijai, o ši kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą, kuris antradienį užbaigė šią sagą.