Laukia užsieniečių

63 metų Ubiras Santosas paprastai leidžia laiką žymiajame Rio de Žaneiro Kopakabanos paplūdimyje. Tiesa, čia jis ne saule ir jūros bangomis džiaugiasi, o dirba.

Vyras, kaip ir kiti jo kolegos, duonai užsidirba iš smėlio lipdydamas įvairias skulptūras, su kuriomis paskui mielai fotografuojasi užsienio svečiai. Netrukus jis iš smėlio lipdys atletų skulptūras. "Juk jie – žaidynių žvaigždės", – pažymėjo smėlio skulptorius.

U.Santosas džiaugėsi, kad olimpiada jo gimtajame mieste – puiki proga papildomai užsidirbti. Juk į Rio suvažiuos daug užsieniečių, o jie tikrai norės įsiamžinti prie unikalių smėlio skulptūrų.

Tiesa, paklaustas apie situaciją Brazilijoje, U.Santosas nebuvo optimistiškas. Anot jo, "padėtis yra sudėtinga..."

"Tikiuosi, kad turistai pataisys situaciją... tikiuosi jų bus daug. Tad viskas šiek tiek pagerės", – kalbėjo vyras.

Viena vertus, tikimasi, kad Rio de Žaneiro žaidynės įkvėps gyvybės krizės kamuojamai šalies ekonomikai. Kita vertus, problemos gali tik paaštrėti.

Visuotinė depresija

Liūdesys ir nusivylimas Braziliją užplūdo tada, kai šalies nacionalinė futbolo rinktinė per Brazilijoje vykusį pasaulio futbolo čempionatą pralaimėjo vokiečiams.

Tiesa, dar didesnė problema – šalies ekonomika.

Brazilijos bendrasis vidaus produktas per pastaruosius dvejus metus sumenko dešimtadaliu. Sykį pagal ekonomikos pajėgumą konkuravusi su tokiomis šalimis kaip Prancūzija ir Didžioji Britanija, dabar Brazilija nusileidžia Italijai ir Indijai.

Jeigu situacija toliau negerės, didžiausia Lotynų Amerikos šalis gali netekti vietos pirmajame išsivysčiusių ir besivystančių šalių dešimtuke.

Chaosas, apėmęs politiką, sekina šalį ir jos gyventojus; 2009 m., kai Brazilijai buvo suteikta teisė surengti Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, šalį valdė stabili Darbininkų partijos vyriausybė, vadovaujama itin populiaraus prezidento Luizo Inácio Lulos da Silvos.

Deja, jo įpėdinei Dilmai Rousseff dabar gresia pašalinimas iš pareigų.

Jeigu parlamentarai apsispręs palaikyti kaltinimus valstybės vadovei, D.Rousseff neteks šalies vadovės posto praėjus savaitei nuo žaidynių uždarymo.

Kita vertus, ne tik D.Rousseff turi problemų. Ją prezidento poste pakeitęs buvęs jos viceprezidentas Michelis Temeris ir jo vyriausybė toliau skęsta didžiuliame korupcijos skandale, susijusiame su didžiausia valstybine Brazilijos energetikos bendrove "Petrobras".

Dėl ryšių su skandalu buvo priversti atsistatydinti net trys M.Temerio vyriausybės ministrai.

"Petrobras" – didžiausia energetikos bendrovė Lotynų Amerikoje. Iki korupcijos skandalo ši įmonė, kurios būstinė yra Rio de Žaneire, buvo ir didžiausias Brazilijos darbdavys. Deja, pastaruoju metu net 276 tūkst. bendrovės darbuotojų neteko darbo. O tai sudaro net 61 proc. visos "Petrobras" darbo jėgos.

Didžiausia Rio de Žaneiro regione statybos bendrovė "Odebrecht", kuri taip pat yra įsivėlusi į "Petrobras" skandalą, irgi reikšmingai sumažino savo darbuotojų.

Po šių sukrėtimų darbo rinkoje nedarbo lygis Rio de Žaneire ir jo regione pasiekė rekordinius 11,4 proc.

Negana to, prisidėjo Zikos viruso protrūkis, nusikalstamumo augimas ir didėjantis pasipiktinimas užterštumu.

Po šventės – pagirios?

Rio de Žaneiras, tiesa, gerokai lenkia daugelį Brazilijos regionų pagal išsivystymą.

Didmiestis susižėrė beveik 10 mlrd. JAV dolerių, kad tinkamai pasiruoštų olimpiadai. 58 proc. šių lėšų buvo privačios investicijos.

Už šiuos pinigus iškilo nauji sportui skirti objektai, buvo nutiesti nauji keliai, geležinkeliai, netgi išplėstas metro tinklas.

Tiesa, metro linijos projektas ilgai strigo, laimė Rio de Žaneiro valdžiai pavyko tesėti duotą pažadą, ir projektas buvo baigtas laiku.

Buvo pastatyti nauji ir atnaujinti seni viešbučiai, o jie įdarbino nemažai žmonių. Regis, situacija taisosi.Vis dėlto lazda turi du galus.

Rio de Žaneiro valdžia neseniai paskelbė apie itin keblią finansinę situaciją. Anot Rio valdžios, miestui skubiai reikia 900 mln. JAV dolerių siekiančios federalinės vyriausybės dotacijos. Jeigu Rio tų pinigų nesulauks, miestas negalės įvykdyti prisiimtų olimpinių įsipareigojimų.

Rio de Žaneiro valdžia įspėjo, kad po žaidynių gali laukti sunkus laikotarpis – juk ne tik reikės padengti įsiskolinimus, o ir šimtai žmonių, šiuo metu dirbančių darbus, susijusius su olimpiada, neteks laikino darbo.

Jau dabar statybos įmonių, dalyvavusių statant olimpinius objektus, profsąjungos skambina pavojaus varpais – esą kasdien darbo netenka dešimtys darbuotojų.

Juodos spalvos

Tai, kad nedarbo problema – opi, parodo kilometro ilgio eilė prie kontoros, kur samdomi laikini darbuotojai olimpinėms žaidynėms.

Ta kontora darbą pradeda 9 val. ryto, tačiau eilės ima formuotis dar 4 val. ryte.

Rosilene Leandro da Silva – viena pirmųjų, kuri atėjo įsidarbinti.

"Turiu sumokėti nuomos mokestį, išlaikau dvi dukteris. Man labai reikia gauti darbą. Pageidaučiau šiandien", – sakė ji.

Psichologė Karen Scavacini pasakojo, kad visoje šalyje stebimas savižudybių skaičiaus augimas.

Jos teigimu, žmonės jaučiasi nusivylę, kadangi daug jų neturi darbo, dėl to neišgali susimokėti mokesčių bei skolų.

"Jaučiamas didžiulis nusivylimas politika, ekonomine ir socialine situacija. Labai mažai vilties, kad kažkas pagerės. Ir, deja, tai – stipresnis jausmas nei olimpinė dvasia."

Kaip ir daugelis kitų, K.Scavacini viliasi, kad prasidėjus šventei žmonių nuotaika pagerės. Bet net olimpinių žaidynių biudžetas karpomas.

Štai, atidarymo šventei Brazilijos valdžia ketina skirti dešimtadaliu mažiau, nei skyrė Didžiosios Britanijos vyriausybė, 2012 m. organizavusi Londono olimpines žaidynes.

Prieš kurį laiką dėl prastos šalies ekonomikos situacijos buvo sumažinti saugumo tarnybų darbuotojų atlyginimai. Nuogąstaujama, kad dėl to nekiltų pavojus žaidynėms.

Pastaruoju metu suaktyvėjo Rio de Žaneiro gaujos, nors pastarąjį dešimtmetį nusikalstamumo lygis mieste buvo stabilus.

Neseniai pranešta, kad mieste buvo apvogti keli atletai. Paskelbta, kad nusikaltėliai, vaduodami vieną narkotikų baroną, sukėlė susišaudymą vienoje ligoninėje. Incidento metu žuvo du žmonės, vienas buvo sunkiai sužeistas.

Jau kuris laikas Brazilijoje vyksta policijos ir kitų tarnybų pareigūnų streikai. Pareigūnai  pasipiktinę, kad karpomos jų algos.

Tiesa, Brazilijos vyriausybė pažadėjo, kad olimpinių žaidynių saugumu tikrai pasirūpins.

Rio de Žaneire bus dislokuota kariuomenė – apie 85 tūkst. karių, taigi net du kartus daugiau nei Londone. Be to, ketinama nenurėžti algų tiems pareigūnams, kurie prižiūrės tvarką mieste. Tam ketinama panaudoti didžiąją dalį federalinės valdžios skirtos paskolos miestui.

Žaidynes surengę miestai: kas nutiko po to?

Los Andželas, 1984 m.

Žaidynes boikotavo SSRS, atsakydama į JAV (1980 m.) paskelbtą Maskvos olimpinių žaidynių boikotą. Žaidynės uždirbo pinigų, tačiau Los Andžele nebuvo pastatytas nė vienas naujas sporto kompleksas.

Barselona, 1992 m.

Olimpiada padėjo Barselonai suklestėti. Šios žaidynės buvo brangiausias kada nors surengtas sporto renginys. Iš viso joms buvo išleista 7,5 mlrd. JAV dolerių. Tik 2008 m. (pagal kainą) jas aplenkė Pekino žaidynės, o galiausiai Sočio žiemos žaidynės.

Atlanta, 1996 m.

1976 m. olimpinės žaidynės vos neprivedė prie bankroto Monrealio miesto Kanadoje, o Atlantos žaidynės buvo ne ką geresnės. Žaidynės parodė apverktiną miesto transporto sistemos būklę, be to, viename Atlantos parkų žaidynių metu sprogo bomba.

Sidnėjus, 2000 m.

Australijos vyriausybės atlikta žaidynių ekonominė studija parodė, kad po jų miestas negavo apčiuopiamos naudos. Pavyzdžiui, turistų skaičius, kurie kasmet atvyksta į Sidnėjų, išliko toks pat, koks buvo.

Atėnai, 2004 m.

Žaidynės pastūmėjo Graikiją į gilią finansų krizę. Nors buvo reikšmingai modernizuota sostinė Atėnai, dabar daugelis sporto infrastruktūros objektų mieste yra apleisti ir nenaudojami.