Apklausos rodo, kad M. Le Pen, Nacionalinio fronto (FN) lyderė, balandžio 23-ąją veikiausiai laimės pirmąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą.

Vis dėlto antrame ture gegužės 7-ąją ji tikriausiai pralaimėtų centristinių verslui palankių pažiūrų Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui) arba konservatyviosios stovyklos kandidatui Francois Fillonui (Fransua Fijonui).

Tačiau F. Fillono kampaniją krečia sumaištis dėl kaltinimų, kad šis politikas samdė savo žmoną fiktyviam darbui parlamente, naudodamas viešąsias lėšas, o analitikai perspėja, kad artėjančių rinkimų baigtį nepaprastai sunku prognozuoti.

„Yra pavojaus“, kad M. Le Pen laimės rinkimus, F. Hollande'as pripažino prancūzų dienraščiui „Le Monde“ per interviu šešiems Europos laikraščiams.

Atsisakys euro

„Kraštutiniai dešinieji jau ilgiau kaip 30 metų buvo taip aukštai (populiarumo reitinguose), bet Prancūzija nepasiduos“, – pažadėjo prezidentas.

Prancūzija „suvokia, kad balsavimai balandžio 23-ąją ir gegužės 7-ąją lems ne vien mūsų šalies likimą, bet ir paties Europos projekto ateitį“, pabrėžė jis.

M. Le Pen žadėjo, kad jai tapus prezidente Prancūzija atsisakytų euro ir susigrąžintų nacionalinę valiutą, taip pat surengtų referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje.

F. Hollande'o, per savo penkerių metų kadenciją kovojusio su mažėti neskubančiu nedarbu, populiarumo reitingai yra smarkiai smukę, todėl jis praeitais metais apsisprendė nesiekti būti perrinktas. 

Prezidentas sakė, kad jo „paskutinė pareiga ... – padaryti viską, kad užtikrintų, jog Prancūzija nebūtų įtikinta tokio plano“ pasitraukti iš Bendrijos.