Prancūzijos teisingumo ministrė Christiane Taubira (Kristian Tobira) trečiadienį atsistatydino, veikiausiai protestuodama prieš vyriausybės pastangas prastumti įstatymą, numatantį, kad Prancūzijos pilietybė galėtų būti atimta iš šalyje gimusių nuteistų teroristų, jeigu jie turi kitos valstybės pilietybę.

Ch.Taubira, kuri buvo populiari figūra socialisto prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) administracijoje, savo „Twitter“ pranešime nurodė: „Kartais priešintis reiškia pasilikti, kartais priešintis reiškia pasitraukti.“

F.Hollande'as į Ch.Taubiros postą paskyrė dabartinį parlamento Įstatymų komisijos pirmininką Jeaną Jacques'ą Urvoasą (Žaną Žaką Urvuasą), įpareigodamas jį „vykdyti ... konstitucijos reformą“, sakoma Teisingumo ministerijos išplatintame pranešime.

Prezidentas paragino priimti pilietybės atėmimą numatančią konstitucijos pataisą po lapkričio 13-osios džihadistų atakų Paryžiuje, per kurias žuvo 130 žmonių.

Šis projektas yra dalis griežtų priemonių, turinčių padidinti saugumą šalyje.

Šimtai Prancūzijos piliečių, kurių daugelis turi dvigubą pilietybę, yra išvykę į Iraką ir Siriją, kur prisidėjo prie džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“. Kai kurie jų vėliau sugrįžta į Prancūziją – kaip ir Paryžiaus atakų vykdytojai.

„Atimti Prancūzijos pilietybę iš tų, kas aklai žudo kitus prancūzus teroro ideologijos vardu, yra stiprus simbolinis veiksmas, nukreiptas prieš asmenis, atsiribojusius nuo nacionalinės bendruomenės“, – sakė premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) po to, kai tas projektas buvo pristatytas.

Tačiau šis pasiūlymas sulaukė prieštaringų vertinimų ir išprovokavo konfliktą tarp Ch.Taubiros ir kitų vyriausybės narių.

Kitą dieną po to, kai jis buvo pristatytas, Ch.Taubira pareiškė, kad pilietybės atėmimą numatanti pataisa bus atmesta kaip diskriminuojanti, bet F.Hollande'as paskutinę minutę blokavo ministrės pastangas.

Reformų projekte taip pat siūloma priimti konstitucijos pataisą, suteiksiančią teisę paskelbti nepaprastąją padėtį, kuri atvertų galimybę rengti saugumo pajėgų reidus namuose ir skirti asmenims namų areštą be teismo sprendimo.

Parlamentas debatus dėl šių reformų pradės vasario pradžioje.

Vyriausybės planai pratęsti po išpuolių Paryžiuje paskelbtą trijų mėnesių nepaprastąją padėtį, kurios terminas baigsis vasario 26 dieną, sulaukė griežtos žmogaus teisių aktyvistų kritikos.