Kai Turkijos kariškių grupė penktadienį vakare pradėjo perversmą, prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ilgai negaišdamas apkaltino Fethullah Guleną (Fetchulą Giuleną) ir jo sekėjus, kuriuos vadina teroristine organizacija.

Musulmonų dvasininkas, buvęs imamas F. Gulenas yra nuosaikaus islamiško judėjimo „Hizmet“ („Tarnystė“), kuris veikia dešimtyse šalių, dvasinis lyderis. Jis griežtai paneigė, kad yra kaip nors susijęs su nesėkmingu penktadienio puču.

Jo „švelni valdžia“ Turkijoje su tūkstančiais sekėjų, kuriuos oponentai dažnai vadina giulenininkais, pasiūlė R.T. Erdoganui paramos bazę pirmaisiais jo darbo premjero poste metais nuo 2003-iųjų.

Abu vyrai susipyko 2013 metais ir dėl to dažnai yra kaltinamos R.T. Erdogano pastangos susitaikyti su kurdais šalies pietryčiuose, taip pat jo griežtos priemonės prieš judėjimo mokyklas, kuriose moksleiviai gauna papildomą pagalbą, kad išlaikytų stojamuosius universitetų egzaminus.

Valdžia nekentė F. Guleno vadovaujamos mokyklų sistemos ir baiminosi, kad ji „nukala“ tūkstančius gabių, bet jam lojalių studentų, kurie paskui užima aukštus postus policijoje ir teismų sistemoje.

Valdžia taip pat matė F.Guleno veikimą per 2013 metų protestus dėl Gezi parko plėtros projekto Stambule, kurie greit virto visoje šalyje vykusiomis antivyriausybinėmis demonstracijomis.

R.T. Erdoganui po penktadienio įvykių spaudžiant Jungtines Valstijas išduoti F. Guleną, jų konfliktas įgijo tarptautinę dimensiją, kuri gali pakenkti Vašingtono ir Ankaros santykiams.

„Degantis prioritetas“

Kaip sakė konsultacijų bendrovės „Verisk Maplecroft“ politinės rizikos skyriaus vadovas Anthony Skinneris (Entonis Skineris), R.T. Erdogano ir F. Guleno draugystė buvo grindžiama iššūkiu tuometinio pasaulietinio valstybės aparato kontrolei.

Abi grupės norėjo susilpninti kariškius, kurie iki šio penktadienio buvo įvykdę tris sėkmingus perversmus, o 1997 metais privertė pasitraukti tuometinę vyriausybę.

„Jie norėjo didesnės valstybės kontrolės. Tai buvo degantis prioritetas ir valdančiajai (Teisingumo ir plėtros partijai) AKP, ir (F.Guleno) judėjimui“, – sakė A. Skinneris.

Pasak jo, kai tik jie ėmė vadovauti šaliai, prasidėjo didesnės grumtynės dėl valdžios ir viršų paėmė AKP.

Giulenininkai ėmė jausti priešiškumą, kai AKP pajuto didesnės rinkimų sėkmės skonį, ypač – dėl R.T. Erdogano valdymo ir pastangų siekiant taikos susitarimo su Kurdistano darbininkų partija (PKK), sakė analitikas.

„Matėme trintį dėl bendravimo su PKK ir taikos proceso“, – sakė jis ir pažymėjo, kad būtent F. Gulenui palanki spauda 2013 metais paskelbė naujienas apie slaptas abiejų šalių derybas.

Gulenininkai tuo metu sakė, kad remia taiką, bet yra susirūpinę dėl prieigos, sakė A. Skinneris. Tačiau kritikai sako, kad jie nerimavo dėl grėsmės jų tinklui ir įtakos kurdų gyvenamame pietryčių regione.

Pirštinė mesta

Aljansas žlugo 2013 metais, R.T. Erdoganui uždarius su F. Gulenu susijusias mokyklas. Tačiau iš tikrųjų pirštinė buvo mesta 2013 metų gruodį, įsiplieskus didžiuliam korupcijos skandalui, kuris galėjo įtraukti ir R.T. Erdoganą.

Trys vyriausybės ministrai turėjo atsistatydinti dėl to skandalo, kurį vyriausybė vadino F. Guleno įkvėptu bandymu įvykdyti perversmą.

Po to tyrimo R.T. Erdoganas ir F. Gulenas, regis, kerštavo vienas kitam, o į socialinę žiniasklaidą buvo nutekinti R.T. Erdoganui ir jo sąjungininkams priskiriami, korupciją vyriausybėje esą atskleidžiantys įrašai, kuriuos jie kategoriškai neigė.

R.T. Erdogano vyriausybė atsikratė tūkstančių ryšiais su F. Gulenu apkaltintų teisėjų ir karininkų policijoje bei armijoje.

Vėliau buvo atliktos kratos su F.Gulenu susijusiose žiniasklaidos organizacijose, tarp jų – laikraščio „Zaman“ ir naujienų agentūros „Cihan“ redakcijose. Tada valdžia paskyrė valstybinius administratorius.

„Per anksti pasakyti“

Ekspertai sako, kad armijoje yra giulenininkų elementų, bet neįmanoma spėlioti dėl to, kaip jie galėjo būti susiję su penktadienio sąmokslu.

Notingamo Trento universiteto politikos ir tarptautinių santykių dėstytoja Natalie Martin (Natali Martin) sakė: „Ar kariuomenėje yra giulenininkų frakcija? Galbūt, bet tai atrodo truputį per lengva.“

A. Skinneris nemano, kad F. Gulenas įsakė įvykdyti perversmą, be kitų dalykų, ir dėl ekstradicijos rizikos, tačiau sako, kad F. Guleno šalininkai armijoje galėjo surengti penktadienio pučą.

Tačiau ir jis pridūrė: „Dar per anksti pasakyti.“