„Džiaugiuosi, kad šis reikalas baigtas visiems laikams. Tik apgailestauju, kad turėjau taip ilgai laukti“, – privačiai televizijai TVN24 sakė 83-ejų metų režisierius, turintis Lenkijos ir Prancūzijos pilietybes.

„Pagaliau galėsiu jaustis saugus savo paties šalyje“, – pridūrė aštuonis „Oskarus“ laimėjęs filmų „Rozmari kūdikis“ (Rosemary's Baby) ir „Pianistas“ (The Pianist) kūrėjas.

R. Polanskis, kuris gyvena Prancūzijoje ir dėl šios bylos vengė lankytis Lenkijoje, dabar planuoja aplankyti tėvo kapą šios šalies pietuose esančioje Krokuvoje.

R. Polanskis sakė, kad taip pat pagerbs savo draugą, kitą lenkų kino kūrėją Andrzejų Wajdą (Andžejų Vaidą), mirusį spalį.

JAV vis dar siekia susigrąžinti R. Polanskis tam, kad jam būtų paskelbtas nuosprendis dėl Samanthos Gailey (Samantos Geili) išžaginimo po vienos fotosesijos Los Andžele 1977 metais.

Santykiavo su nepilnamete

Jis buvo areštuotas S. Gailey pareiškus, kad jis ją apsvaigino ir privertė santykiauti. Tuo metu jai buvo 13-lika, o kino kūrėjui – 43-eji.

Pagal susitarimą su kaltintojais jis padarė kaltės pripažinimo pareiškimą dėl neteisėtų lytinių santykių su nepilnamete – išžaginimo kaip įstatymo nustatyto nusikaltimo, išvengė teismo proceso ir praleido 42 dienas sulaikytas, kol jam buvo atliekama psichiatrijos ekspertizė.

Tačiau 1978 metais, manydamas, kad teisėjas panaikins susitarimą ir skirs jam ilgą kalėjimo bausmę, jis pabėgo į Prancūziją.

2009 metais jis buvo areštuotas Šveicarijoje pagal JAV prašymą jį išduoti ir 10 mėnesių praleido namų arešto sąlygomis.  Vis dėlto Bernas galiausiai atmetė JAV ekstradicijos prašymą.

Tada, 2015 metų sausį, JAV paprašė Lenkijos išduoti R. Polanskis, bet Krokuvos teismas tų metų spalį prašymą atmetė.

Tačiau 2015 metų lapkritį, Lenkijoje į valdžią atėjus partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), teisingumo ministro postą užėmęs Zbigniewas Ziobro (Zbignevas Ziobras) paskelbė apie šio sprendimo persvarstymą ir sakė norįs „išvengti dvejopų standartų“.

Antradienį Lenkijos Aukščiausiasis Teismas atmetė ministro apeliaciją, tuo galutinai užbaigdamas Lenkijos vaidmenį šioje 1977 metų byloje.

Teisėjas Michalas Laskowskis (Michalas Laskovskis) pabrėžė, kad Teismo vaidmuo buvo ne spręsti dėl bylos gerumo, o patikrinti, ar žemesnės instancijos teismas laikėsi reikiamų procedūrų.

„Mes neradome jokio šiurkštaus įstatymo pažeidimo“, – sakė teisėjas.