Graikijai ir Europos Sąjungos (ES) lyderiams nepavykstant susitarti dėl finansinius sunkumus išgyvenančios Graikijos skolų mokėjimo, Lietuvos finansų ministras sako nėra tikras, ar šalies bankai pirmadienį atsidarys, nes ES finansų ministrams nepateikta reali šalies finansinė situacija. Tai Rimantas Šadžius pareiškė penktadienį prieš ES finansų ministrų susitikimą (Ecofin).

„Nežinau tikros situacijos - tai yra dar viena problema, kad mes nesame pilnai susipažinę su Graikijos ekonomikos parametrais. Mes neturime realių duomenų, ir tai charakterizuoja šiuo metu vykstančias derybas. Manau, kad prieš priimant sprendimus, mums reikia visos informacijos ir bendradarbiavimo iš Graikijos institucijų“, - penktadienį Liuksemburge žurnalistams sakė R.Šadžius, paklaustas, ar Graikijos bankai pirmadienį gali atsidaryti.

Europos Centrinis Bankas (ECB) abejoja, ar Graikijos bankai pirmadienį galės atsidaryti. Vakarų žiniasklaida skelbia, kad šią savaitę iš Graikijos bankų buvo išimta 2 mlrd. eurų indėlių, o vien trečiadienį - 1 mlrd. eurų, todėl neaišku, ar bankams pakaks lėšų.

Pirmadienį rengiamas neeilinis ES viršūnių susitikimas dėl Graikijos skolų krizės. Lietuvos prezidentės atstovė Daiva Ulbinaitė BNS patvirtino, kad šalies vadovė jame dalyvaus.

Pasak R.Šadžiaus, pirmiausiai susitarti turėtų Graikijos ir ES institucijos, o tik po to politiniu lygiu - ir ES vadovai.

„Problema ta, kad sprendimai Europos Sąjungoje ir euro zonoje turėtų būti priimami tam tikra tvarka. Jie turėtų būti paruošti institucijų, kurios sukurtos būtent šiam tikslui, tada aptartos euro grupėje, ir vadovai, žinoma, jie turi teisę ir atsakomybę diskutuoti dėl politinių klausimų. Manau, kad taip bus ir pirmadienį, tad tikri susitarimai pirmiausia turėtų būti priimti tarp atsakingų žmonių iš Graikijos institucijų ir ES institucijų, ir tada patvirtinti politiniu lygmeniu“, - tikino R.Šadžius.

Euro zonos finansų ministrai ketvirtadienį nesugebėjo įveikti penkis mėnesius besitęsiančios priešpriešos tarp Atėnų vyriausybės, nusistačiusios prieš griežto taupymo politiką, ir jos skolintojų – ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF), reikalaujančių vykdyti reformas.

Pats Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) ketvirtadienį pareiškė, kad „nelaimingas atsitikimas“ įtemptame ginče „pavojingai priartėjo“. Tuo metu Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ketvirtadienį perspėjo, kad ieškant sprendinio, derybos turi vykti „tarp suaugusiųjų“, akivaizdžiai priekaištaudama graikų pareigūnams.

Graikijos Vyriausybės penktadienį išplatintame pranešime teigiama, jog Atėnai tikisi sėkmingų derybų pirmadienį.

Atėnai iki birželio 30 dienos TVF turi pervesti 1,6 mlrd. eurų. Jeigu derybos su Graikija būtų sėkmingos, tai atvertų kelią Atėnams gauti paskutinę išmoką pagal finansinės pagalbos programą ir išvengti bankroto.

ES vadovų susitikimas galbūt išjudins Graikiją

„Pirmadienio susitikimai ir euro grupės posėdis neeilinis, kuris planuojamas, ir euro zonos vadovų tarybos posėdis galėtų tokį postūmį duoti ir parodyti Graikijos valdžiai, kad situacija rimta, nes kartais kyla abejonių, ar pati Graikijos valdžia suvokia situacijos rimtumą ir pavojus, kylančius ne euro zonai, o Graikijos valstybei, Graikijos ekonomikai“, - LRT radijui penktadienį sakė Rimantas Šadžius.

Pasak jo, problema ta, kad Graikija nesidera ir nesiūlo problemų sprendimo. Tačiau R.Šadžius kol kas nekalba apie šalies pasitraukimą iš euro zonos, nors apie tokią galimybę jau rimtai svarstoma.

„Aš neimčiau šnekėti apie pasitraukimo scenarijaus realumą, nors pavojų šitame kelyje yra įvairių ir daug rimtų žmonių visai rimtai svarsto įvairiausius variantus. Antra vertus, aš netikiu, kad per vieną dieną pavyktų išspręsti visas bėdas. Pirmiausia šitoje aklavietėje, į kurią mes pakliuvome, stumtelėti į visas puses ir pirmiausia Graikijos valdžią, kad prasidėtų normalus šnekėjimas su skaičiais, dokumentais, nutarimais, o ne žodinės deklaracijos, kaip dabar“, - tikino ministras.