R. T. Erdoganas įspėjo, kad Turkija, jau priglaudusi „beveik 4 mln. sirų“, nebegali priimti daugiau migrantų. Jis pakartojo šią poziciją Afganistano kontekste ir sakė delegatams, jog laikas visoms susijusioms šalims prisiimti atsakomybę.

„Kaip šalis, išgelbėjusi žmogiškąjį orumą per Sirijos krizę, mes nebeturime galimybių ir pakantos absorbuoti naujas migracijos bangas“, – kalbėjo prezidentas.  

Išsamiau nekomentuodamas jis pažadėjo, kad Turkija įgyvendins savo „brolišką pareigą“ Afganistanui, ir paragino tarptautinę bendriją parodyti solidarumą ir skirti pagalbą.

R. T. Erdoganas beveik pusvalandį trukusioje savo kalboje nekart grįžo prie migracijos klausimo. Turkijoje, kurioje 2023 metais vyks prezidento rinkimai, šiuo metu itin sustiprėjusios antiimigracinės nuotaikos, šaliai susiduriant su rimtomis ekonomikos problemomis.  

“Daugelyje vietų žmonės kolektyviai ruošiasi vykti į kitas vietas, persikelti, – sakė prezidentas. – Pasaulis vis dar nerado būdo, kaip išspręsti pabėgėlių problemą, sukeltą krizės apimtų ir konfliktų purtomų regionų, tokių kaip Sirija ir Afganistanas.“

R. T. Erdoganas taip pat sakė, kad Turkijos pirmosios ponios vadovaujamas atliekų perdirbimo projektas prisidėjo prie miškų plėtros, ir paskelbė, kad Turkija pagaliau ratifikuos 2015 metais sudarytą Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Anot jo, susitarimas bus pateiktas ratifikuoti šalies parlamentui  iki lapkričio mėnesį Glazge vyksiančios JT Klimato kaitos konferencijos (COP26).

Turkija, priskiriama išsivysčiusioms šalims, siekia, kad būtų klasifikuojama kaip besivystanti, kad išvengtų griežtesnių kovos su klimato kaita tikslų. Ji yra viena iš nedaugelio valstybių, dar neratifikavusių Paryžiaus klimato susitarimo.

R. T. Erdoganas stengėsi savo kalboje pabrėžti skirtumą tarp Turkijos ir didžiųjų valstybių žingsnių, ragindamas didžiausią žalą darančias šalis daugiausiai prisidėti prie kovos su klimato kaita, nors pats namuose kritikuojamas dėl savo požiūrio į šią problemą. Po šią vasarą Turkijos pietuose siautusių pražūtingų miškų gaisrų didžiausios opozicinės partijos lyderis apkaltino R. T. Erdoganą ignoruojant įspėjimus dėl visuotinio atšilimo.

Prezidentas savo kalboje taip pat trumpai užsiminė apie du Ankarai labai svarbius teritorinio suverenumo klausimus: Kalnų Karabachą ir Kiprą.

R. T. Erdoganas sveikino Azerbaidžaną, kuriam Armėnija pernai po šešias savaites trukusio karo užleido keletą ne vieną dešimtmetį jos kontroliuotų Kalnų Karabacho rajonų. Jis sakė, jog tai „sudarė sąlygas atverti naujus galimybių langus pasiekti ilgalaikę taiką regione“. Turkija yra sena Azerbaidžano sąjungininkė, o su Armėnija ji niekada nebuvo užmezgusi diplomatinių ryšių.

Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos pajėgos okupavo salos šiaurinį trečdalį, atsakydamos į Atėnų organizuotą perversmą, kurio tikslas buvo prijungti salą prie Graikijos.

Kipro turkai 1983 metais paskelbė nepriklausomą valstybę, bet ją pripažįsta tik Turkija. Tarptautinė bendruomenė pripažįsta šalies pietinę dalį administruojančią Kipro graikų vyriausybę.

R. T. Erdoganas savo kalboje Kipro graikų ir Kipro turkų administracijas pavadino „salos bendrasavininkiais“, tačiau griežtai pasmerkė faktą, kad Šiaurės Kipro Turkų Respublikos lyderiui nebuvo suteikta galimybė kreiptis į Generalinę Asamblėją. 

Prezidentas savo kalboje pakartojo raginimą siekti daugiašališkumo, pacituodamas neseniai pasirodžiusios savo knygos „Teisingesnis pasaulis įmanomas“ (Daha Adil Dünya Mümkün) pavadinimą ir ragindamas stiprinti Generalinės Asamblėjos vaidmenį bei apkarpyti penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių galias.    

R. T. Erdoganas taip pat paminėjo kitapus gatvės nuo JT būstinės neseniai iškilusį 36 aukštų dangoraižį „Turkevi Center“ , kuriame įsikūrę Turkijos diplomatinė misija ir konsulatas. Anot jo, šis pastatas liudija Turkijos įsipareigojimą Jungtinėms Tautoms.