„Šis NATO viršūnių susitikimas vyks Vilniuje. Duok Dieve, dalyvausiu, jei neįvyks kažkas nepaprasto. Švedija turi lūkesčių. Tai nereiškia, kad mes juos patenkinsime“, – savo biuro išplatintose pastabose sakė R. T. Erdoganas.

„Kad patenkintume šiuos lūkesčius, pirmiausia Švedija turi atlikti savo vaidmenį“, – teigė prezidentas.

„Konstitucija (Švedijos) teisėsaugai suteikia tam tikras teises. Naudokitės šiomis teisėmis. Jei to nesprendžiate, mes negalime (pasakyti „taip“) per aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje“, – sakė R. T. Erdoganas.

Tuo metu Ankaroje trečiadienį susitiko NATO, Švedijos, Suomijos ir Turkijos aukšto rango pareigūnai.

Švedija turi lūkesčių. Tai nereiškia, kad mes juos patenkinsime.

Švedija ir Suomija kartu pateikė paraišką dėl narystės po to, kai Rusija pernai įsiveržė į Ukrainą. Turkijos parlamentas atvėrė kelią balandį Suomijai tapti 31-ąja NATO nare, bet delsia ratifikuoti Švedijos paraišką.

Turkijos vyriausybė kaltina Švediją, kad ji pernelyg atlaidžiai vertina teroristines organizacijas ir grėsmes saugumui, įskaitant sukarintas kurdų grupuotes ir asmenis, susijusius su bandymu 2016 metais įvykdyti perversmą.

Turkijos pareigūnus taip pat papiktino kelios atskiros demonstracijos Stokholme, įskaitant prieš islamą nusistačiusio aktyvisto, kuris prie Turkijos ambasados sudegino Korano kopiją, protestą.

Trečiadienį susitikę pareigūnai turėjo aptarti veiksmus, kurių Suomija ir Švedija ėmėsi pagal praėjusiais metais su Turkija pasirašytą memorandumą dėl Ankarai susirūpinimą keliančių saugumo klausimų sprendimo. Susitikimas vyko Turkijos prezidentūroje, pranešė televizija „HaberTurk“.

NATO norėtų Švediją priimti iki liepos 11–12 dienomis Lietuvoje vyksiančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo.

Po antradienį įvykusio susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad atėjo laikas Švediją priimti į Aljansą. Vyriausybė Stokholme vykdė „svarbų ir, manau, labai tinkamą stojimo procesą, kad būtų atsižvelgta į atitinkamus kitų sąjungininkų nuogąstavimus“, pridūrė jis.

„Mes visi, žinoma, tikimės kuo greičiau pasveikinti Švediją kaip Aljanso narę“, – sakė J. Stoltenbergas.

Nuo 2022 metų gegužės, kai Švedija pateikė prašymą įstoti į NATO, ji iš dalies pakeitė savo konstituciją ir sugriežtino kovos su terorizmu įstatymus. Švedijos vyriausybė šią savaitę taip pat sutiko išduoti 2013 metais Turkijoje už prekybą narkotikais nuteistą vyrą.

Kol kas neaišku, ar Švedijoje gyvenęs vyras, kurio tapatybė neatskleidžiama, buvo tarp asmenų, kuriuos Turkija prašė išduoti.

Naujų NATO narių priėmimui reikia vienbalsio visų esamų narių pritarimo, o Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, kurios dar neratifikavo Švedijos paraiškos.