- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) penktadienį iškėlė sąlygą, kad Ankara ratifikuos įstrigusią Švedijos paraišką dėl narystės NATO, jei JAV Kongresas tuo pat metu patvirtins turkų prašymą dėl naikintuvų F-16.
Švedija ir Suomija, reaguodamos į praėjusiais metais Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą, atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo principo ir siekė įgauti JAV vadovaujamo karinio aljanso teikiamą apsaugą.
Jų paraiškoms sparčiai pritarė visos NATO narės, išskyrus Turkiją ir Vengriją. Galiausiai jos nusileido ir šiais metais priėmė Suomiją į bloką.
Liepą, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, R. T. Erdoganas atšaukė savo prieštaravimus dėl Švedijos narystės po to, kai Stokholmas ėmėsi veiksmų, kuriais siekiama pažaboti kurdų grupuotes, kurias Ankara laiko teroristinėmis.
Tačiau Turkijos parlamento užsienio reikalų komitetas lapkritį nukėlė paraiškos perdavimą balsavimui visiems parlamentarams. Dėl šio sprendimo Ankara sulaukė griežto NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo papeikimo.
Penktadienį R. T. Erdoganas davė dar vieną tvirtą ženklą, kad jo šalies parlamentas imsis veiksmų dėl Švedijos tik tuo atveju, jei JAV Kongresas pritars Turkijos prašomam dešimčių naikintuvų F-16 ir atsarginių jų dalių įsigijimui.
Susitikimo su prezidentu J. Bidenu nėra mūsų darbotvarkėje. Jų pozicija Gazos Ruožo klausimu jums visiems žinoma.
„Jūs sakote, kad imsitės veiksmų F-16 klausimu po to, kai jis bus priimtas Kongrese, bet aš taip pat turiu parlamentą, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams, turėdamas omenyje Jungtines Valstijas. – Jei mes esame dvi sąjungininkės NATO, tuomet jūs galite solidariai atlikti savo dalį vienu metu, o mūsų parlamentas atliks savo dalį. Štai kaip.“
„Senstančios oro pajėgos“
Senstančios Turkijos oro pajėgos nukentėjo dėl JAV sprendimo 2019 metais pašalinti Ankarą iš savo naikintuvų F-35 programos.
Vašingtonas ėmėsi tokio žingsnio, kai R. T. Erdoganas nusprendė įsigyti pažangią rusišką priešraketinės gynybos sistemą, kurią NATO laiko operatyvine grėsme saugumui.
JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija ne kartą žadėjo tęsti 20 mlrd. dolerių (18,6 mlrd. eurų) vertės naikintuvų F-16 pardavimą.
Tačiau su tuo nesutiko Kongreso vadovai, išreiškę susirūpinimą dėl Turkijos žmogaus teisių padėties ir ankstesnių konfliktų su NATO nare Graikija.
Šį klausimą apsunkino Turkijos pyktis ant Vašingtono, kuris remia Izraelį, kariaujantį Gazos Ruože.
Penktadienį R. T. Erdoganas sakė, kad artimiausiu metu neketina susitikti su J. Bidenu.
„Susitikimo su prezidentu J. Bidenu nėra mūsų darbotvarkėje. Jų pozicija Gazos Ruožo klausimu jums visiems žinoma“, – sakė R. T. Erdoganas.
„Jei jis mums paskambins, susitiksime su juo ir aptarsime visus reikalingus klausimus“, – pridūrė jis.
Švedijos užsienio reikalų ministras praėjusią savaitę sakė, kad jo kolega iš Turkijos pažadėjo, jog Ankara per kelias savaites patvirtins Stokholmo paraišką dėl narystės NATO.
Tačiau Turkijos parlamento užsienio reikalų komitetas dar nepaskyrė atitinkamo posėdžio datos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Putinas atmeta E. Macrono raginimą per olimpines žaidynes nutraukti ugnį Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį davė suprasti, kad Maskva nevykdys raginimų per vasaros olimpines žaidynes nutraukti ugnį Ukrainoje, ir atkreipė dėmesį į, jo teigimu, nesąžiningą elgesį su Rusijos sportininkais. ...
-
Britų žvalgyba: Rusijos gynybos ministro pakeitimas vargu ar pakeis karo eigą Ukrainoje
Andrejaus Belousovo paskyrimas Rusijos gynybos ministru vietoj buvusio ministerijos vadovo Sergejaus Šoigu vargu ar turės tiesioginės įtakos Rusijos karo Ukrainoje eigai, sakoma socialinės žiniasklaidos platformoje „X“ paskelbtoje atnau...
-
V. Zelenskis pasirašė įstatymą, leisiantį daliai kalinių kovoti ginkluotosiose pajėgose
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasirašė įstatymą, leisiantį daliai kalinių kovoti ginkluotosiose pajėgose su į šalį įsiveržusiais rusų kariais, skelbiama ukrainiečių parlamento interneto svetainėje. ...
-
Ministras: išpuolis prieš sinagogą Prancūzijoje yra antisemitinis poelgis3
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas penktadienį pareiškė, kad išpuolis prieš sinagogą yra „antisemitinis poelgis“. Jis pasmerkė „niekingą“ smurtą prieš Prancūzijos žydus. ...
-
Į Minską pabėgęs Lenkijos teisėjas siekia gauti Baltarusijos pilietybę4
Į Minską pabėgęs Lenkijos teisėjas Tomaszas Szmydtas (Tomašas Šmidtas) sako sieksiantis gauti Baltarusijos pilietybę, teigia valstybinė baltarusių žiniasklaida. ...
-
Vakarai ragina Izraelį nepradėti didelio puolimo Rafache: tai turėtų katastrofiškų padarinių
13 Vakarų valstybių, tarp jų nemažai tradicinių Izraelio rėmėjų, penktadienį paragino žydų valstybę nepradėti didelio puolimo Rafache. ...
-
V. Zelenskis: pirmą kartą nuo karo pradžios nė viena brigada nesiskundžia sviedinių stygiumi
Pirmą kartą nuo karo pradžios nė viena brigada nesiskundžia, kad neturi artilerijos sviedinių. ...
-
V. Putinas: Rusija neplanuoja užimti Charkivo
Prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusija sausumos puolimą Ukrainos šiaurės rytuose praėjusią savaitę pradėjo siekdama sustabdyti apšaudymą per sieną, tačiau šiuo metu neplanuoja užimti Charkivo mie...
-
A. Baerbock ragina užsienio šalis toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą
Rusijai toliau intensyviai atakuojant Charkivo miestą Rytų Ukrainoje, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock paragino užsienio šalis toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą. „Padėtis labai dramatiška – ne tik dėl...
-
Vengrija ragina ES priimti įstatymą, panašų į Sakartvelo įstatymą dėl „užsienio įtakos“9
Vengrija skatintų kitas Europos Sąjungos nares priimti įstatymus, panašius į itin smarkiai ginčijamą Sakartvelo įstatymą dėl „užsienio įtakos“, penktadienį pasakė vienas aukštesniojo rango oficialus asmuo iš &scaro...