R.Tillersonas savo pirmame susitikime su NATO kolegomis Briuselyje sakė, kad Vašingtonas, lyginant su kitomis 27 Aljanso partnerėmis, išleidžia „neproporcingai (didelę) dalį“ gynybai, ir jis tikisi, jog partnerės imsis veiksmų iki prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimo su NATO šalių lyderiais gegužės 25 dieną.

2014 metais NATO lyderiai pažadėjo nutraukti išlaidų gynybai mažinimą ir siekti, kad šalių išlaidos šiai sričiai per dešimtmetį sudarytų 2 proc. jų bendrojo vidaus produkto (BVP). Kol kas šį tikslą yra įgyvendinusios tik keturios Aljanso šalys: Didžioji Britanija, Estija, Graikija ir Lenkija.

„Mūsų tikslas turėtų būti per gegužę vyksiantį lyderių susitikimą susitarti, kad iki šių metų pabaigos visi sąjungininkai arba pasiektų savo užsibrėžtas gaires (dėl kolektyvinės gynybos finansavimo), arba aiškiai išdėstytų ... kaip šis pažadas bus ištesėtas“, – sakė R.Tillersonas.

„Sąjungininkai, kurie neturi konkretaus plano, kaip iki 2024 metų gynybai skirti 2 procentus BVP, dabar turi tokį planą priimti. Sąjungininkai, kurie yra suplanavę pasiekti tą 2 proc. gairę, turi paspartinti savo pastangas ir pademonstruoti rezultatus“, – sakė jis.

Kas laukia Europos šalių ir Kanados, jeigu jos nevykdys savo įsipareigojimų, R.Tillersonas nenurodė.

Per prezidento rinkimų kampaniją D.Trumpas leido suprasti, kad JAV gali nesirūpinti šalių, nepakankamai finansuojančių savo kariuomenes, gynyba. Šie pareiškimai ypač sukrėtė bendras sienas su agresyvėjančia Rusija turinčias šalis, tokias kaip Estija, Latvija, Lenkija ir Lietuva.

Tačiau R.Tillersonas penktadienį pabandė nuraminti visus būgštavimus pareikšdamas: „Mes suprantame, kad grėsmė vienam iš mūsų yra grėsmė mums visiems, ir mes atsakysime atitinkamai. Mes laikysimės savo susitarimų ginti mūsų sąjungininkus“.

Pasmerkė Rusijos agresiją Ukrainoje

JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Rexas Tilersonas) penktadienį pažadėjo tartis su NATO sąjungininkais dėl atsako į „Rusijos agresiją Ukrainoje“, o šis pareiškimas siunčia žinią Maskvai apie griežtesnę Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos poziciją.

„Norime surengti diskusijas dėl NATO laikysenos Europoje, ypač Rytų Europoje, atsakant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir kitur“, – sakė R.Tillersonas, atvykęs į Briuselį savo pirmųjų derybų su NATO sąjungininkais.

Valstybės departamento pareigūnai sakė, kad R.Tillersonas tarsis su NATO sąjungininkais, kaip paspausti Rusiją vykdyti jos įsipareigojimus pagal Minsko susitarimus, kurie buvo sudaryti siekiant užbaigti karą Rytų Ukrainoje.

Briuselyje R.Tillersono išsakyta pozicija turėtų kiek sumažinti būgštavimus, kad D.Trumpas labiau suinteresuotas plėtoti santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, užuot telkęs 28 valstybių Aljansą ryžtingiau reaguoti į kylančius saugumo iššūkius, įskaitant vis agresyvesnį Maskvos elgesį.

Sąjungininkai yra išsakę būgštavimų, kad D.Trumpas gali imtis žingsnių pagerinti santykius su Rusija, sumažindamas paramą provakarietiškai Ukrainos vyriausybei ar NATO sąjungininkams Rytų Europoje.

Jų būgštavimai dar sustiprėjo, kai iš pradžių buvo pranešta, kad naujasis JAV valstybės sekretorius nedalyvaus NATO ministrų susitikime dėl įvairių įsipareigojimų, įskaitant kelionę į Rusiją.

Tačiau R.Tillersonas, buvęs naftos milžinės „ExxonMobil“ valdybos pirmininkas, palaikęs draugiškus ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sutiko dalyvauti, kai NATO perkėlė susitikimą į penktadienį.

Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir ėmė remti su Kijevo vyriausybe kovojančius prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose.

NATO aukšto rango pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo pavardės, žurnalistams sakė, kad dabar D.Trumpo administracija ima laikytis Vašingtonui labiau įprasto požiūrio į Aljansą, todėl sąjungininkų nerimas kiek atlėgo.