JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį pateiks debatus su Iranu kaip labiausiai įsimintiną Amerikos užsienio politikos sprendimą nuo Irako karo, dar kartą mėgindamas užsitikrinti palaikymą sutarčiai su šiitiška respublika.

Artėjant momentui, kada respublikonų vadovaujamas Kongresas turės balsuoti dėl to susitarimo, B.Obama pasakys kalbą Vašingtone įsikūrusiame Amerikos universitete, siekdamas suteikti istorinio svorio nesutarimus kurstantiems debatams, kurių argumentai kartais smarkiai išpučiami.

Prezidentas ketina pasakyti, kad įstatymų leidėju sprendimas bus „sukeliantis daugiausiai pasekmių“ nuo 2002 metais vykusio balsavimo Kongrese, per kurį buvo pritarta tuomečio JAV lyderio George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) sprendimui pradėti karą su Iraku, nurodė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

Pateikdamas nepopuliarų karą Irake kaip įsimintiną pamoką, B.Obama tikriausiai paminės prezidento Johno F.Kennedy (Džono F.Kenedžio) diplomatines pastangas apriboti branduolinius bandymus kaip sektiną pavyzdį.

1963 metais sakydamas mokslo metų atidarymo kalbą tame pačiame universitete, J.F.Kennedy aistringai pasisakė už taiką su Sovietų Sąjunga, tvyrant panikai dėl abiejų branduolinių valstybių padidėjusios priešpriešos.

Kalbėdamas likus tik keliems mėnesiams iki nužudymo J.F.Kennedy perspėjo, kad perdėtas JAV galios demonstravimas gali suteikti „kapo ramybę arba vergo saugumą“.

Kaip atsvarą JAV lyderis pasiūlė diplomatinėmis pastangomis suvaldyti „vieną iš didžiausių grėsmių, iškilusių žmonijai 1963 metais – tolesnį branduolinių ginklų platinimą“.