Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pareigūnai po 67 metų paieškų pagaliau rado vieno iš nacionalsocialistų ideologijos kūrėjų Alfredo Rosenbergo dienoraštį. Jis iš amerikiečių rankų išsprūdo iš kart po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Istorikai džiaugiasi dar vienu šaltiniu tiesiogiai liudijančiu apie nacionalsocializmo blogio šaknis.

Vieno artimausių Hitlerio šalininkų A. Rosenbergo dienoraštis dingo netrukus po Niurnbergo teismo 1946 metais, kur nacionalsocialistas buvo nuteistas mirties bausme ir pasitiko ją atsisakęs paskutinio žodžio. Dienoraštį karo pabaigoje konfiskavę JAV pareigūnai nesusitaikė su netektimi ir jo ieškojo beveik 70 metų, kol atrado Niujorke – akademiko Herberto Richardsono namuose. Vokiškai parašytas dienoraštis dar neišverstas į anglų kalbą.

„Tai – ne šiaip sau dienoraštis. Tai – nuoga nacių lyderio ataskaita, jo mintys ir filosofija, pokalbiai su kitais naciais. Tai kelionė į tamsią sielą žmogaus, kuris neturėjo skrupulų naikinti žydus ir kitus nepageidaujamus žmones.

A. Rosenbergas buvo atsakingas už užsienio politiką, taip pat už pasaulėžiūros auklėjimo kontrolę, formavo nacionalsocialistų ideologiją, prisidėjo prie rasių teorijos ir vadinamojo žydų klausimo. Ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, karo metu A. Rosenbergas buvo okupuotų rytų teritorijų reichsministras, ten visu pajėgumu naikino žydus.
„Kentėti teko milijonams, todėl darome viską, kad šią kančią prisimintume. Štai kodėl dienoraščio atradimas toks svarbu“, – dingusio kultūros paveldo tyrimų pareigūnas Johnas Mortonas.

Dienoraštį pradangino vienas Niurnbergo teismo prokurorų – Robertas Cempneris. Jis karo pabaigoje dirbo JAV vyriausybei, todėl galėjo naudotis su amerikiečių iš nacių konfiskuotais radiniais. R. Cempneris dienoraštį slapta išvežė į JAV ir ten 400 puslapių užrašai ilgam prasmego. Pareigūnai rastą dienoraštį perduos Holokausto atminimo muziejui Vašingtone.