Margaret Thatcher nebuvo nusistačiusi prieš Tarybų Sąjungos komunistus, tačiau jų nepalaikė. Vienintelis jos užsienio politikos interesas buvo Didžioji Britanija, ir tik ji.

Priešai ar sąjungininkai?

Matyt, dėl to net skirtingose barikadų pusėse Šaltojo karo metais buvę veikėjai vertina buvusią britų premjerę su pagarba.

Buvęs Tarybų Sąjungos Komunistų partijos politinio biuro narys ir Lietuvos komunistų partijos lyderis Mykolas Burokevičius dienraščiui sakė, kad M.Thatcher reikėtų vertinti teigiamai.

„Ji buvo gera organizatorė, puikiai suvokė Anglijos padėtį, todėl priimdavo labai motyvuotus sprendimus. Nesakau, kad gerus, tačiau motyvuotus, – sakė M.Burokevičius. – Ji buvo ryški asmenybė tiek pačioje Anglijoje, tiek tarptautinėje sferoje. Manau, ji suvaidino Anglijos raidoje ryškų vaidmenį. Nors atstovavo turtingųjų interesams, jos vaidmuo tikrai buvo ryškus.“

Paklaustas, kaip vertina Didžiosios Britanijos santykius su tuomete Tarybų Sąjunga, M.Burokevičius pabrėžė: „Ji ieškojo ryšių, ji suprato, mano galva, vystymosi procesą Tarybų Sąjungoje, ne tik savo šalyje, todėl stengėsi priimti sprendimus, kurie turėjo tam tikrą pozityvią reikšmę.“

Istorikas ir politologas, humanitarinių mokslų daktaras Česlovas Laurinavičius dienraščiui sakė, kad, jo galva, buvusios britų premjerės realistinė laikysena imponavo buvusiems Tarybų Sąjungos vadovams.

„M.Thatcher iš esmės palaikė Tarybų Sąjungos integralumą. Tie gražūs žodžiai, kurie sakomi apie jos tvirtą paramą mūsų nepriklausomybei, veikiau buvo tipiniai diplomatiniai aksesuarai. Be to, M.Thatcher buvo prieš Vokietijos susivienijimą. Ji laikėsi senos galių strategijos su griežta pasidalijimo linija. Ji buvo realistė, ji bijojo Vokietijos revanšizmo ir pirmoji jos reakcija į susivienijimą buvo priešiška. Atrodo, tai objektyviai pravertė toms Tarybų Sąjungos jėgoms, kurios irgi priešinosi suvienijimui arba jį įsivaizdavo kitokį, pavyzdžiui, kaip Vokietijos išstojimą iš NATO ar jos pavertimą neutralia valstybe. Be abejo, M.Thatcher su Vokietijos neutralumu nebūtų sutikusi, bet pozicijų sutapimų buvo“, – sakė Č.Laurinavičius.

Istorikas pridūrė: „Ciniškas, kartais brutalus, griežtas realpolitik stilius Tarybų Sąjungos konservatoriams, manau, galėjo imponuoti. Arba bent jau dabar imponuoja. Žiūrėdami į tą dabartinę, kaip jie sakytų, palaidą balą jie mato M.Thatcher kaip tam tikrą valdymo alternatyvą. Tačiau noriu pabrėžti, kad tai – daugiau mano spėjimai apie motyvus.“

Svarbiausi Didžiosios Britanijos interesai

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Algis Povilas Kasperavičius, kalbėdamas apie M.Thatcher valdymo laikotarpį, sakė, kad, nepaisant tvirtų nuostatų, kuriomis ši politikė vadovavosi, jos valdymo laikotarpio rezultatai buvo prieštaringi.

„Tečerizmo politika davė labai prieštaringų rezultatų. Viena vertus, jos politika padidino socialinę atskirtį Didžiojoje Britanijoje, privatizavimas daugeliu atžvilgiu buvo ne visuomet tikslingas. Kita vertus, ekonominė ir finansinė padėtis, bendrai kalbant, pagerėjo“, – sakė istorikas. Kartu jis pridūrė, kad tečerizmo perkėlimas į posovietines valstybes davė neigiamų rezultatų.

„M.Thatcher, žinoma, dėl to nekalta, tačiau buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse tečerizmo politika virto vogimo priedanga, tarsi ideologija“, – sakė docentas.

Komentuodamas tai, kad M.Thatcher daug prisidėjo prie Rytų ir Vidurio Europos nepriklausomybės klausimo sprendimo, A.P.Kasperavičius nebuvo linkęs sureikšminti buvusios britų premjerės vaidmens.

„Nemanau, kad ji buvo labai svarbi. M.Thatcher pernelyg aktyviai nesireiškė. Sakyčiau, priešingai, ji visuomet pasisakydavo prieš ES, abejojo spartaus Vokietijos suvienijimo būtinumu“, – dėstė istorikas.

Dėl Lietuvos buvo atsargi

Politologas Kęstutis Girnius ir istorikas Algimantas Kasparavičius, kalbėdami apie velionę buvusią Didžiosios Britanijos premjerę, taip pat sakė, kad M.Thatcher pirmiausia buvo svarbūs Jungtinės Karalystės interesai ir oficialusis Londonas atsargiai vertino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo planus.

„Ji išsiskyrė iš kitų Vakarų Europos šalių vadovų tuo, kad labai priešinosi Vokietijos suvienijimui. Jei būtų turėjusi valią, būtų užkirtusi tam kelią. <...> Jei taip būtų atsitikę, Rytų Europos išlaisvinimas būtų vykęs šiek tiek ilgiau“, – teigė K.Girnius.

Pasak jo, M.Thatcher vaidmuo Šaltojo karo metais nebuvo pagrindinis.

„M.Thatcher tvirtai palaikė NATO, tvirtai palaikė antikomunistinę politiką, bet kai Tarybų Sąjunga pradėjo žlugti, ji truputį atsitolino nuo tų procesų, nes bijojo, kad gali atsirasti pernelyg galinga Vokietija. <...> Ji pasakė, kad Michailas Gorbačiovas yra žmogus, su kuriuo būtų galima bendrauti. Ji nekentė komunizmo, bet su M.Gorbačiovu buvo pasiryžusi kalbėtis“, – sakė K.Girnius.

A.Kasparavičius pabrėžė, kad Didžioji Britanija atsargiausiai iš visų Europos šalių vertino Lietuvos nepriklausomybės galimybę.

„Jos antisovietinė politika labai svariai bei reikšmingai papildė Ronaldo Reagano antisovietinę retoriką ir smarkiai prisidėjo prie perestroikos atsiradimo bei jos logiškos pabaigos, turiu galvoje, Tarybų Sąjungos subyrėjimą. Bet jei žiūrėtume Didžiosios Britanijos ir Lietuvos po Kovo 11-osios aspektu, Didžioji Britanija labai atsargiai, turbūt atsargiausiai iš visų Vakarų Europos valstybių stebėjo, vertino ir reagavo į įvykius Lietuvoje“, – sakė istorikas.

Faktai trumpai

Laidotuvės

M.Thatcher laidotuvės, kurios įvyks balandžio 17 d., nebus valstybinės, nes to prašė pati premjerė. Pastarąjį kartą valstybinės laidotuvės Didžiojoje Britanijoje buvo surengtos 2002 m. mirus karalienei motinai. Taip pat valstybinės laidotuvės surengtos 1997 m. žuvus Velso princesei Dianai ir 1965 m. mirus buvusiam šalies premjerui Winstonui Churchilliui.

Žiniasklaidos vertinimai

Dešinės pakraipos „The Daily Telegraph“ M.Thatcher pavadino „kovotoja už laisvę darbuotojams, šalims ir pasauliui“. „Daily Mail“ pirmame puslapyje išspausdino antraštę „Moteris, kuri išgelbėjo Didžiąją Britaniją“ ir pavadino buvusią premjerę „motina, žmona, lydere, valstybės veikėja, legenda“. Centro dešinės „The Times“ teisino dažnai prieštaringai vertintą jos vadovavimą ir vadino ją „didžiausia savo laiko dominuojančia politine figūra“. „The Sun“ velionei skyrė net 24 puslapius ir vadino ją „unikalia, labai drąsia ministre pirmininke“. „Financial Times“ ją vadino „didžia reformatore, perkūrusia šiuolaikinę Didžiąją Britaniją“, o kairiosios pakraipos „The Guardian“ – „politikos kare“ ir „itin svaria lydere“. Tiesa, šis leidinys negailėjo kritikos M.Thatcher palikimui: „Jos palikimas yra visuomenės suskaldymas, privatus savanaudiškumas ir godumo kultas, kurie drauge daug labiau kaustė žmogaus dvasią, nei ją kada nors laisvino.“ Kairiosios pakraipos bulvarinis leidinys „Daily Mirror“ taip pat rašė apie „skaldomąją“ M.Thatcher įtaką ir pirmame puslapyje išspausdino antraštę „Moteris, kuri suskaldė šalį“. Socialistų leidinys „Morning Star“ nuėjo dar toliau ir parašė: „Moteris, kuri sudraskė Didžiąją Britaniją“.

Priešininkų kritika

Londono pietinio Brikstono rajono pagrindinėje aikštėje susirinko apie 200 žmonių, besidžiaugiančių dėl M.Thatcher mirties. Akcijos dalyviai sakė tostus už politikės mirtį, gėrė ir šoko pagal hiphopo ir regio muziką. O Škotijos mieste Glazge improvizuotame „vakarėlyje“ dalyvavo per 300 žmonių. Argentina taip pat su kartėlių prisiminė buvusią Didžiosios Britanijos premjerę. Britai kontroliavo Folklando salas nuo 1833 m., tačiau Argentina jas laiko okupuota teritorija, o ten gyvenančius Didžiosios Britanijos piliečius – kolonistais.

Garsiosios M.Thatcher citatos

- Pinigai nekrenta iš dangaus – juos reikia uždirbti žemėje.

- Mano politika nėra paremta ekonomikos teorija. Aš vadovaujuosi nuostatomis, su kuriomis užaugau aš ir milijonai žmonių: sąžiningas dienos darbas ir sąžiningas dienos atlyginimas. Gyvenk pagal kišenę. Atsidėk pinigų juodai dienai. Laiku apmokėk sąskaitas. Remk policiją.

- Pralaimėjimas? Nežinau tokio žodžio.

- Aš visuomet balsavau už mirties bausmę, nes tikiu, kad žmonės, kurie yra pasirengę atimti kitiems gyvybę, patys netenka teisės gyventi. Tikiu, kad mirties bausmė turi būti skiriama labai retai. Tikiu, kad nė vienas žudikas neturi kentėti per egzekuciją, kad ir kaip žiauriai ir baisiai būtų nužudęs savo auką.

- Nėra tokio dalyko kaip visuomenė.

- Konstitucija turi būti įrašyta į širdį, o ne tik popieriuje.

- Jeigu nori, kad kas nors būtų pasakyta, paprašyk vyro. Jeigu nori, kad kas nors būtų padaryta, paprašyk moters.

- Jeigu nori persipjauti gerklę, neik pas mane tvarsčių.

- Negali būti jokios laisvės, išskyrus ekonomikos.