Tikimasi, kad daugiausiai balsų vėl surinks centro dešinės buvusio kanclerio Sebastiano Kurzo „Austrijos žmonių“ partija (OeVP). Tačiau jei rinkimų metu ši partija surinks tiek pat, kiek numato apklausos – 33 proc. rinkėjų balsų, tada viena ši partija formuoti vyriausybės negalės. Derybos dėl koalicijos po rinkimų gali trukti dar labai ilgai. Čia pateikiami keli galimi būsimos koalicijos scenarijai.

Kraštutinės dešinės deja vu

Apklausos rodo, kad kraštutinės dešinės „Austrijos laisvės partija“ (FPOe) galėtų surinkti 20 proc. balsų. Stebėtojai teigia, jog tokiu atveju labai tikėtina, kad naująją koaliciją formuos OeVP ir FPOe partijos. Abi šios partijos aljansą jau formavo 2017 metais, kai kūrė bendrą kovos su imigracija platformą.

Šis darinys iširo gegužę, kai slaptas vaizdo įrašas atskleidė, kad tuometinis vicekancleris ir FPOe pirmininkas Heinzas-Christianas Strache'as mainais už pagalbą rengiant kampaniją apsimetėliui Rusijos rėmėjui siūlė viešųjų sutarčių. Ši skandalinga situacija privertė H. C. Strache'ą atsistatydinti iš visų pareigų ir vyriausybė sužlugo.

Šiuo metu FPOe vadovaujantis Norbertas Hoferis atvirai teigė norintis ir vėl dirbti su S. Kurzu. Ar abiem partijoms pavyks kartu dirbti, priklausys nuo to, ar N. Hoferis pareikalaus, kad jo pavaduotojas Herbertas Kicklis užimtų ministro pareigas.

S. Kurzas sakė, jog nebenori dirbti su H. Kickliu. Prieš vyriausybės griūtį H. Kicklis užėmė vidaus reiklų ministro pareigas ir sulaukė daug kritikos, ypač už tai, kad surengė reidą vidaus žvalgybos tarnybai tikrinti.

Didžioji koalicija

S. Kurzas galėtų dirbti ir su centro kairės Socialdemokratų (SPOe) partija. Jos rėmėjų skaičius šiuo metu smarkiai krito. Apklausos rodo, kad SPO remtų maždaug 22 proc. rinkėjų, tad partija su FPOe rungtųsi dėl antros vietos.

Toks koalicijos variantas būtų sugrįžimas prie įsitvirtinusios normos – OeVP ir SPO nuo 1945 metų kartu valdė jau 44 metus.

Tačiau paskutinę „didžiąją koaliciją“ nutraukė būtent S. Kurzas, kai 2017 metais perėmė OeVP pirmininko pareigas, jis teigė, kad partijas yra apėmęs sąstingis ir vidinės kovos.

bDar vienas dažnai aptariamas scenarijus – OeVP partija, kurios simbolinę spalvą tapęs pirmininku S. Kurzas pakeitė iš juodos ir turkio, koaliciją galėtų formuoti su mažesnėmis partijomis, labiausiai tikėtina, kad su žaliaisiais ir liberalų „Neos“ partija, kurią simbolizuoja rožinė spalva.

Dėl klimato kaitos vis kylanti įtampa nulėmė, kad Žalioji partija rinkimuose galėtų sulaukti 13 proc. rinkėjų palaikymo – apklausos rodo, kad partijos populiarumas smarkiai pakilo nuo 2017 metų, kai žaliesiems nepavyko peržengti 4 proc. kartelės. „Neos“ partiją palaiko maždaug 8 proc.

Tačiau analitikai teigia, kad dėl aljanso su šiomis dviem partijomis S. Kurzas turėtų krypti į centrą ir tai prieštarautų griežtam jo nusiteikimui prieš imigraciją.

Be S. Kurzo

S. Kurzas pats yra pakartotinai perspėjęs, kad kitos partijos rinkimuose galėtų pasirodyti geriau nei tikimasi ir suformuoti koaliciją be OeVP.

Taip pat, jei šiai partijai nepavyktų suformuoti koalicijos, išlieka galimybė, kad veiktų mažumos vyriausybė ir neaiškumas taip ir nebūtų išspręstas arba įvyktų dar vieni rinkimai. Bet kokią naują vyriausybę turės patvirtinti Austrijos prezidentas Alexanderis van der Bellenas, buvęs Žaliosios partijos pirmininkas.