„Šie rinkimai pademonstravo bendrą pagarbos demokratiniams įsipareigojimams stygių“, – sakoma Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) trumpalaikės stebėtojų misijos vadovės Margaretos Cederfelt (Margaretos Sederfelt) pranešime.

M. Cederfelt įspėjo, jog „parlamento rinkimams iškilusi grėsmė virsti formalumu“ šioje buvusioje sovietinėje respublikoje, nuo 1994 metų valdomoje autoritariško prezidento Aleksandro Lukašenkos.  

Sekmadienį vykusius rinkimus į žemuosius parlamento rūmus laimėjo prezidentui lojalios partijos. Pagrindiniams opozicijos lyderiams ir dviem vieninteliams opozicijos atstovams kadenciją baigiančiuose Atstovų Rūmuose buvo uždrausta kandidatuoti.

ESBO, pasiuntusi į rinkimus Baltarusijoje 400 stebėtojų, pirmadienį padarė išvadą, kad „pagrindinių laisvių nebuvo paisoma“.

Šios griežtos kritikos Minskas sulaukė A. Lukašenkai sekmadienį žurnalistams pripažinus, kad jam rūpi, kaip balsavimą įvertins Vakarai, įskaitant Europos Sąjungą. Visgi jis pridūrė: „Nesu pratęs dėl to nervintis.“ 

65 metų A. Lukašenka, jau paskelbęs, kad dalyvaus ateinančiais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose, pastaraisiais mėnesiais vėl ėmėsi žingsnių užmegzti ryšius su Vakarų valstybėmis. Šį mėnesį jis apsilankė Austrijoje – tai buvo pirmasis per trejus metus Baltarusijos lyderio vizitas į vieną iš ES valstybių. 

Opozicinių partijų organizuota rinkimų stebėjimo kampanija pranešė, kad balsavimo dieną buvo padaryta daug pažeidimų, įskaitant rinkėjų skaičiaus išpūtimą.

Rinkimus stebėję teisių gynimo aktyvistai skundėsi, kad stebėtojai būdavo išvaromi, jiems būdavo draudžiama fotografuoti.

ESBO atkreipė dėmesį į „reikšmingus trūkumus skaičiuojant balsus“ ir sakė, jog tai sukėlė būgštavimų dėl rezultatų sąžiningumo.  

Anot organizacijos, opozicinėms partijoms buvo daromos kliūtys dėl registracijos ir viešų susitikimų organizavimo.  

ES 2016 metais žengė kontroversišką žingsnį ir atšaukė daugumą sankcijų Baltarusijai, vildamasi, kad tai paskatins pažangą žmogaus teisių srityje.