Pirmąją vietą turėtų vėl gauti konservatoriai, bet jeigu jiems nepavyks rasti partnerių koalicijai, į valdžią tikisi ateiti kairiosios partijos. Kam atiteks teisė sudaryti vyriausybę, gali priklausyti nuo buvusio premjero, kurį pernai nuvertė „Panamos popierių“ skandalas, bet kuris vėl iškilo kaip populiarus centristas.
Tai nebe ta Islandija, kuri kentėjo prieš devynerius metus žlugus trims didžiausiems bankams. Ekonomika jau seniai atsitiesė ir vėl klesti, visų pirma dėl sparčiai augančio turizmo. Kas nesibaigė – tai politinis nestabilumas: tai bus jau ketvirti rinkimai nuo krizės. Ji sugriovė tradicinę keturių partijų sistemą, ir dabar prieš kiekvieną balsavimą kyla vis naujos partijos, o tada sparčiai gęsta. Šeštadienį dėl 63 mandatų varžysis 8 partijos.
Pernai balandį premjeras Sigmunduras Gunnlaugssonas tapo pirmąja „Panamos popierių“ skandalo auka. Jis nuslėpė turėjęs bankrutavusių bankų obligacijų, ir dešimtadalis gyventojų pasirašė peticiją, reikalaudami jo atsistatydimo. Bet dabar S. Gunnlaugssonas vėl populiarus – vos rugsėjį įkūręs naują Centro partiją, surenka pilnas sales rėmėjų. Tiesa, apklausose ji tik ketvirta, bet gali būti lemiama, formuojant kitą vyriausybę.
Dar anksčiau už ekspremjerą atsitiesė jo finansų ministras. Bjarni Benediktssonas, taip pat įsipainiojęs į „Panamos popierių“ skandalą, sugebėjo su savo dešiniųjų partija laimėti pirmalaikius rinkimus dar pernai spalio pabaigoje. Bet jam tik vargais negalais pavyko sudaryti vos vieno balso daugumą turėjusią koaliciją su dar dviem partijomis. Ji gyvavo trumpiausiai istorijoje – Šviesios ateities partija pasitraukė, kai paaiškėjo, kad premjero tėvas, žinomas verslininkas, parašė laidavimo laišką už nuteistą pedofilą.
Naujausi komentarai