„Aš siūlau paskirti rinkimų datą ketvirtadienį, kovo 2 dieną“, – pareiškė Šiaurės Airijos reikalų sekretorius Jamesas Brokenshire'as (Džeimsas Brokenširas) per televiziją Belgfaste, ragindamas partijas veikti kartu.

Dėl provincijoje susidariusios politinės aklavietės praėjusią savaitę atsistatydino pirmosios ministrės pavaduotojas Martinas McGuinnessas (Martinas Makginesas), priklausantis opozicinei partijai „Sinn Fein“.

Politinė krizė, kurią sukėlė atsinaujinančios energijos subsidijavimo planas, inicijuotas pirmosios ministrės Arlene Foster (Arlen Foster) iš probritiškos Demokratinės junionistų partijos (DUP), kai ji dar buvo ekonomikos ministrė, tęsiasi jau kelis mėnesius.

A.Foster ne kartą yra atsisakiusi laikinai pasitraukti, kad būtų ištirtas minėtas nevykęs planas. Praėjusią savaitę atsistatydinęs M.McGuinnessas apkaltino A.Foster „giliai įsišaknijusia arogancija“.

Šiaurės Airijos valdžią besidalijanti vyriausybė ir asamblėja buvo suformuotos pagal 1998 metų Belfasto susitarimą, užbaigusį tris dešimtmečius trukusį politinį smurtą šioje provincijoje.

Šiaurės Airijos smarkiai susiskaldžiusi visuomenė per artėjančius rinkimus gali išlaikyti savo įprastą balsavimo modelį ir balsuoti už tas pačias partijas, todėl tikėtina, kad iš dabartinės aklavietės nepavyks išeiti.

Jei dvi didžiausios partijos, kaip prognozuojama, sugrįš į valdžią, bet priešprieša išliks ir per tris savaites nuo balsavimo nebus suformuota vyriausybė, būtų organizuojami pakartotiniai rinkimai.

Kita galimybė būtų Britanijos parlamento Londone tiesioginis valdymas.

Per „Brexit“ referendumą 56 proc. Šiaurės Airijos gyventojų norėjo likti ES. DUP vienintelė iš pagrindinių partijų pasisakė už pasitraukimą iš Bendrijos.

Didėja nerimas, kad tuo atveju, jeigu nebeliktų Šiaurės Airijos asamblėjos, provincija turėtų itin menką balsą per artėjančias „Brexit“ derybas arba į jos nuomonę apskritai nebūtų atsižvelgiama.