M. Rubio, kuris atskrido į Katarą Izraeliui sudavus naujų stiprių smūgių Gazai, pesimistiškai vertino galimybę susitarti dėl ugnies nutraukimo, bet sakė, kad Kataras yra unikalioje padėtyje ir gali padėti.

„Prašysime Kataro toliau tęsti tai, ką jie darė ir ką labai vertiname, tai yra, vaidinti konstruktyvų vaidmenį bandant tai užbaigti“, – sakė M. Rubio reporteriams, išskrisdamas iš Tel Avivo Ben Guriono oro uosto į Dohą.

„Akivaizdu, kad jie turi nuspręsti, ar nori tai daryti po praėjusios savaitės, ar ne, bet mes norime, kad jie žinotų: jei ir yra pasaulyje kokia nors šalis, galinti padėti užbaigti (konfliktą) derybomis, tai Kataras“, – sakė M. Rubio.

Į Katarą jis atskrido kitą dieną po to, kai arabų ir musulmoniškų valstybių viršūnių susitikime Dohoje buvo pasmerkti Izraelio smūgiai, sukėlę įtampą tarp Persijos įlankos regiono arabų šalių ir Jungtinių Valstijų.

Visiška parama

Pirmadienį Dohoje šešių Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos vadovas paragino Vašingtoną „pasinaudoti savo svertu bei įtaka“ ir suvaldyti Izraelį.

M. Rubio sakė, kad nepaisant Izraelio karinių veiksmų Jungtinės Valstijos netrukus dirbs su Kataru dėl gynybos susitarimo užbaigimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas reporteriams Vašingtone sakė, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu nebesmogs Katarui.

M. Rubio to Izraelyje nesakė. Kalbėdamas šalia B. Netanyahu jis santūriai gyrė Katarą ir teigė, jog po smūgių svarbu žvelgti į priekį.

Pasak Valstybės departamento atstovo Tommy Pigotto, M. Rubio Dohoje „vėl patvirtins visišką Amerikos paramą Kataro saugumui ir suverenumui po Izraelio smūgio“. Tokios formuluotės taip pat viešai nebuvo vartojamos Izraelyje.

Pasak Valstybės departamento, M. Rubio susitiks su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani.

Kataras yra diplomatijos, kuria siekiama užbaigti beveik dvejus metus vykstantį karą Gazos Ruože, centre, o Izraelis smogė tokiu metu, kai „Hamas“ lyderiai rinkosi aptarti naujo JAV pasiūlymo dėl ugnies nutraukimo.

M. Rubio parėmė naują Izraelio puolimą Gazos mieste ir deklaruojamą jo tikslą sunaikinti „Hamas“, todėl suabejota, ar vis dar svarstomas diplomatinis sprendimas.

Po jo susitikimų su B. Netanyahu Izraelis praėjusią naktį intensyviai bombardavo Gazos miestą, naujienų agentūrai AFP sakė liudininkai.

JAV santykiai

Katare yra didžiausia JAV oro pajėgų bazė Artimuosiuose Rytuose; šalis yra JAV Centrinės vadavietės priešakinė bazė.

Šį mažytį gamtinių dujų turtingą emyratą Vašingtonas laiko NATO nepriklausančiu, bet svarbiu sąjungininku. Doha savo ruožtu atkakliai siekė D. Trumpo palankumo, net padovanojo jam prabangų lėktuvą.

Tačiau nedaug šalių yra artimesnės Vašingtonui už Izraelį, kuris turi užsitikrinęs tvirtą JAV paramą, nors sulaukia tarptautinio gėdinimo dėl savo karinės kampanijos Gazos Ruože.

„Hamas“ karą išprovokavo beprecedenčiu 2023 metų spalio 7-osios išpuoliu Izraelyje.

B. Netanyahu sakė, kad jo vyriausybė prisiima visą atsakomybę už smūgį Dohoje, nes mano, kad „teroristams neturėtų būti suteikiamas prieglobstis, o žmonės, kurie suplanavo didžiausias nuo Holokausto laikų žydų žudynes, negali turėti neliečiamumo“.

Prieš spalio 7-osios ataką Izraelis ir JAV, kaip skelbta, tyliai skatino Dohos vaidmenį, įskaitant milijonų dolerių (eurų) perdavimą „Hamas“ viliantis išsaugoti stabilumą Gazos Ruože.

2012 metais Kataras su JAV palaiminimu sutiko, kad jame įsikurtų „Hamas“ politinis biuras.

Ir JAV, ir Izraelis laikė su Vašingtonu glaudžiai bendraujantį Katarą geresne vieta stebėti šį biurą, siekdami, kad „Hamas“ neįsikurtų šią organizaciją atvirai remiančiame Irane.