Pamokantis tonas
Bukareštas dar tik pradėjo pusmetį truksiantį gebėjimų patikrinimo testą, tačiau kai kurie ES pareigūnai ir senbuvių atstovai jau paskelbė neigiamus įvertinimus. Apie Bukarešto nesugebėjimą pirmininkauti prabilta dar nė neprasidėjus 2019-iesiems ir taip suteikta kritikams dar viena proga pakritikuoti ES senbuves dėl išankstinio priešiškumo mažiausią stažą turinčių narių atžvilgiu.
Spalvingais pasisakymais ir nesuvaidintu emocingumu garsėjantis Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris nė nebandydamas prisidengti diplomatinėmis dviprasmybėmis viešai suabejojo, ar Rumunijai pavyks pirmininkauti ES. Pabrėžęs, kad Rumunija yra techniškai gerai pasirengusi šiam vaidmeniui, jis pastebėjo problemiškas aplinkybes, kuriomis Bukareštas turės telkti dėmesį į nacionalines problemas, o ne bloko klausimus.
"Bukarešto vyriausybė nevisiškai supranta, ką reiškia vadovauti ES šalims", – interviu dienraščiui "Die Welt" pareiškė J.-C.Junckeris, kurio teigimu, ES pirmininkaujanti šalis turėtų būti pasirengusi išgirsti kitus ir pirmenybę teikti bendroms, o ne nacionalinėms problemoms. Jis suabejojo, ar vidaus politinės įtampos draskoma šalis pajėgs tapti Europą vienijančiu elementu.
Sunkinančios aplinkybės
Eilė pirmininkauti 2007-aisiais ES nare tapusiai Rumunijai atėjo tuomet, kai vis labiau skiriasi Briuselio ir Bukarešte vyraujančių populistų požiūriai. Šalis nepasinaudojo teorine galimybe užleisti eilę kitai pirmininkaujančiai šaliai, kaip kad pasielgė Didžioji Britanija. Dėl pastarosios sprendimo Rumunijai pirmininkavimo eilė teko pusmečiu anksčiau, nei buvo numatyta.
Daugiausia nuogąstaujama dėl Rumunijos kairiojo sparno vyriausybės retorikos, kuri neseniai tapo ypač nacionalistinė. 2018 m. lapkritį pristatytoje Rumunijos teisinių reformų pažangos ataskaitoje apgailestaujama, kad per pastaruosius metus šalis ne tik nepadarė pažangos, bet kai kuriais klausimais net regresavo.
Dar prieš prasidedant pirmininkavimo laikotarpiui, įtakingiausiu Rumunijos žmogumi laikomas valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) lyderis Liviu Dragnea ne kartą pareiškė, kad ES yra "neteisinga" ir siekia atimti iš rumunų teisę į savo nuomonę.
Viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių Bukarešto ir Briuselio santykių atšalimą, – PSD planuojamas Rumunijos teismų sistemos pertvarkymas, kuriuo esą norima pažaboti teisėjų piktnaudžiavimą. EK teigimu, tokios reformos nenaudingos kovai su korupcija, kuri Rumunijoje yra ypač išsikerojusi.
Europos Parlamento (EP) biudžeto kontrolės komiteto tarnybiniame raporte kalbama, kad per vienus metus Rumunijoje buvo pradėti tyrimai dėl 4 tūkst. korupcijos atvejų. Dėmesio centre atsidūrė ir nuosprendžio sulaukė keturi ministrai, keturi parlamentarai, po vieną Senato ir EP narį, vienuolika miestų merų, penki teisėjai, trys prokurorai.
Visa tai – šalies Vyriausybei stengiantis įskiepyti liberalesnį požiūrį į korupcinius nusikaltimus. Valdantieji yra pasiūlę amnestiją politikams, įskaitant L.Dragnea, lygtinai nuteistą už sukčiavimą per 2016-ųjų rinkimus ir minimą dvejose kriminalinėse bylose. Teisiniai nemalonumai – pagrindinė priežastis, kodėl pats 56-erių politiku tapęs inžinierius negali stoti prie vyriausybės vairo.
Lapkritį EP priėmė rezoliuciją, kurioje Bukareštas raginamas atsisakyti prieštaringai vertinamos teisinės reformos. Tačiau, kaip pastebi AFP-BNS, požymių, kad vyriausybė sustabdys savo planus šaliai pirmininkaujant ES, nėra. Įsakas dėl amnestijos turėtų būti paskelbtas netrukus, o tokiu atveju Rumunijos dėmesys bus atitrauktas nuo bendrų Europos problemų – šalis turės eikvoti energiją gindamasi savo partnerių akivaizdoje.
Pirmojo 2019-ųjų pusmečio ES darbotvarkė, gausi svarbių įvykių, tačiau jų baigtis priklausys anaiptol ne vien nuo pirmininkaujančios šalies gebėjimų moderuoti susitikimus.
Reformų stabdžiai
Prieš dvejus metus PSD šventė užtikrintą pergalę rinkimuose, tačiau noras pristabdyti kovą su korupcija (pvz., įteisinti žemiausią korupcinio nusikaltimo žalos ribą – 43 tūkst. eurų prilygstančią sumą) išprovokavo didžiausią po komunizmo žlugimo protestų bangą.
Skaičiuojama, kad tąkart į gatves išėjo apie 600 tūkst. rumunų, dešimtys tūkstančių protestavo mažesniuose miestuose. Per pirmąsias masines demonstracijas pernai žiemą valdžios struktūros reagavo santūriau, o vasarą policija griebėsi guminių lazdų ir ašarinių dujų.
Vakaruose nuogąstaujama, kad pirmininkaujant ES Rumunijai gali būti sunku kalbėti vienu balsu, kivirčijantis L.Dragnea statytinės Vioricos Dancilos – trečios PSD premjerės nuo 2016 m. – vyriausybei ir centro dešinės prezidentui Klausui Iohannisui.
Tvirtų proeuropietiškų pažiūrų K.Iohannisas net buvo viešai suabejojęs vyriausybės gebėjimu pirmininkauti ES, todėl siūlėsi eilę užleisti Suomijai, tačiau vėliau savo žodžius atsiėmė. Dažnai su vyriausybe konfliktuojantis prezidentas atstovauja Rumunijai Europos Vadovų Taryboje. Ir nors pastaroji teisė patvirtinta 2012 m. priimtu Konstitucinio Teismo sprendimu, V.Dancila yra pareiškusi, kad pati atstovaus savo šaliai ES viršūnių susitikimuose. Į Briuselio kritiką ji atšauna nesirinkdama žodžių: išankstinį nepasitikėjimą lemiančios ne konkrečios Bukarešto klaidos, bet neigiamas nusistatymas Rytų Europos valstybės adresu.
Seni skauduliai
Protesto nuotaikos Bukarešte neslūgsta, tačiau PSD vis dar jaučia tvirtą neturtingesnių kaimiškų šalies regionų paramą.
Kaip skelbia AFP-BNS, Rumunija yra ne tik viena skurdžiausių ES šalių, bet ir kenčia nuo didžiulės nelygybės. Narystė ES atnešė apčiuopiamos naudos skurdesniems šalies rajonams. Rumunija gavo 32 mlrd. eurų iš ES Sanglaudos fondo, kurių dalis atiteko vandentiekiui įvesti 40 proc. kaimo būstų. Po komunizmo žlugimo 1989 m. vandentiekį turėjo tik 1 proc. kaimo būstų. Vis dėlto, nepaisant buvimo bloke nešamos naudos ir didelio ekonomikos augimo, Rumunija ir toliau kenčia įsisenėjusias problemas, įskaitant emigraciją: į ES senbuves išvažiavo ir vis dar išvažiuoja daug darbingo amžiaus žmonių ir jaunimo.
Pusmečio darbai
Nuosaikieji ar garsiai nesidalijantys savo nuogąstavimais dėl Rumunijos gebėjimų puse lūpų kalba apie tai, kaip svarbu Bukareštui šalies įvaizdis užsienyje ir kad norėdama jį pagerinti šalis sugebės susitelkti.
"Suteikite Rumunijos vyriausybei šansą!"– apeliuoja Vienoje įsikūrusio Tarptautinio ekonominių tyrimų instituto bendradarbis Gaboras Hunya. Ekspertas įsitikinęs: Rumunijos opozicija pakankamai stipri ir neleis šaliai eiti radikaliausiais Lenkijos bei Vengrijos lyderių pramintais keliais.
Pirmojo 2019-ųjų pusmečio ES darbotvarkė, gausi svarbių įvykių, tačiau jų baigtis priklausys anaiptol ne vien nuo pirmininkaujančios šalies gebėjimų moderuoti susitikimus.
Iki birželio turi įvykti lemiamas "Brexit" etapas – kovą Jungtinė Karalystė nustos buvusi ES nare. Gegužę Sibiu mieste vyksiantis ES viršūnių susitikimas, o mėnesio pabaigoje – EP rinkimai, kurių rezultatais – nauja Europos Komisija ir naujais veidais svarbiausiuose ES postuose – džiaugsis (arba ne) jau antrąjį pusmetį pirmininkausianti Suomija.
Tiesa, pirmasis šių metų pusmetis bus pažymėtas svarbiomis temomis – debatais dėl kito etapo bloko biudžeto bei migracijos, dvišaliu Kosovo ir Serbijos sutarties pasirašymu, Graikijos ir Makedonijos diskusijomis dėl pastarosios pavadinimo. Tačiau turint omenyje šių diskusijų priešistorę vargu ar pagrįsta tikėtis, kad blokui pirmininkaujanti šalis, net jei ji būtų pavyzdinė ES narė – pajėgtų sukurti stebuklą.
Naujausi komentarai