Interviu „Lietuvos žinioms“ antrą kadenciją Rumunijai vadovaujantis K.Iohannisas vylėsi, jog protas bei pragmatizmas įveiks geopolitinius sumetimus dėl separatistinio Padniestrės regiono.

„Savaime suprantama, esame susirūpinę dėl nesibaigiančio konflikto Padniestrėje, prie pat ES – ir Rumunijos – slenksčio. Mūsų nusistatymas visuomet buvo aiškus – padėtis turi būti išspręsta politiškai, prie derybų stalo, gerbiant Moldovos Respublikos suverenumą ir teritorinį vientisumą. 5+2 ir toliau yra vienintelis formatas, galintis garantuoti tokį sprendimą. Pats laikas vėl susitikti be jokių išankstinių sąlygų. Praėjo beveik dveji metai nuo derybų rato 2014-ųjų birželį. Kartu per pastaruosius porą metų įsitikinome, kad europietiškas Moldovos pasirinkimas atitinka Padniestrės žmonių ir verslo interesus“, - dienraščiui sakė Rumunijos vadovas.

„Tai leidžia mums tikėtis, jog galiausiai Padniestrės sureguliavimo procese protas, logika ir pragmatizmas įveiks geopolitinius sumetimus“, - pridūrė Rumunijos prezidentas antradienį paskelbtame interviu.

Jis kartu pabrėžė, jog svarbu nepamiršti, kad Rumunijos ir Rusijos santykiai turi būti analizuojami platesniame kontekste, įvertinant, kad „Rusijos Federacija yra svarbi tarptautinė žaidėja, esanti prie pat mūsų sienų, o Rumunija , kaip NATO ir ES narė, turi ilgiausią išorinę sieną“.

Rumuniškai kalbančios Moldovos rytiniame pasienyje esanti Padniestrė, kurioje gyvena daugiausia rusakalbiai, nepriklausomybę paskelbė 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, tačiau jos valstybingumo nepripažįsta nė viena valstybė.

Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje tarp Moldovos ir Padniestrės vykęs trumpas karas nusinešė šimtus gyvybių.

Separatistinės respublikos gyventojai 2006 metais vykusiame referendume triuškinama balsų dauguma pasisakė už prisijungimą prie Rusijos, kuri Padniestrėje tebeturi sutelkusi tūkstančius karių.