„Didysis anuliavimo įstatymas“ (Great Repeal Bill) leis Britanijai priimti, pakeisti arba atšaukti tūkstančius ES teisės aktų, kuriuos turėjo įtraukti į savo teisinę sistemą būdama ES narė.

Šis procesas leis užtikrinti „visiškai veikiančią teisinę sistemą“, kai Jungtinė Karalystė paliks bloką, sakė Londono vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Davidas Davisas (Deividas Deivisas).

„Šis įstatymas leis mums palikti ES esant visiškai užtikrintiems dėl tęstinumo ir kontrolės“, – sakė jis pranešime.

Tačiau pertvarkyti įstatymus, priimtus per ilgiau nei keturis dešimtmečius trukusią narystę, ir panaikinti 1972 metų Jungtinės Karalystės stojimo į Europos Bendrijas aktą nebus paprasta, juolab kad opozicijos partijos jau planuoja įstatymo pataisas.

„Vyriausybė negali savivaliauti naudodamiesi „Didžiuoju anuliavimo įstatymu“, – sakė Liberalų demokratų partijos pirmininkas Timas Farronas (Timas Faronas).

Šis įstatymas leis mums palikti ES esant visiškai užtikrintiems dėl tęstinumo ir kontrolės.

„Jeigu manėte, kad įstatymas dėl (ES sutarties) 50-ojo straipsnio buvo sudėtingas, neapsigaukite – šis įstatymas bus pragariškas“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje debatus parlamente prieš Britanijai inicijuojant „Brexit“ procesą.

Paraginus ES „Brexit“ vyriausiajam derybininkui Micheliui Barnier (Mišeliui Barnjė), Britanijos premjerės Theresos May (Terezos Mei) vyriausybė prieš derybas kitą savaitę paskelbs savo poziciją dėl trijų kitų svarbių klausimų.

„Privalome suprasti dėl ko sutariame, o dėl ko ne, kad galėtume iš tikrųjų tartis, – Briuselyje sakė M. Barnier. – Turime mažai laiko ir negalime lūkuriuoti.“

Europos Parlamente už „Brexit“ priežiūrą atsakingam Guy Verhofstadtui (Gi Verhofstatui) paskelbus, kad pasitraukusi iš Bendrijos JK negalės likti ES branduolinės veiklos priežiūros institucijos narė, Britanija ketina išdėstyti savo pozicija dėl branduolinės saugos klausimo.

Londonas taip pat planuoja paskelbti, kaip ketina pertvarkyti savo teisinę sistemą. Ši sritis tiek Britanijai, tiek Briuseliui tebėra labai opi: abi šalys nesutaria, ar Europos Teisingumo Teismas toliau turės jurisdikciją Jungtinėje Karalystėje.

Galiausiai vyriausybė paskelbs savo poziciją dėl ES narei taikomų privilegijų ir imunitetų skiriamų, įskaitant nekilnojamo turto ir mokesčių sritis.