„Mes norime, kad ES veiktų, atsižvelgdama į savo pačios interesus, o ne kaip valstybių vidaus politikos instrumentas“, – sakė A. Pankinas.

Pasak jo, ES sankcijų Rusijos atžvilgiu politika yra dalis nesąžiningos konkurencijos, kuri esą verčia tiek Rusiją, tiek ir Vakarų valstybes imtis ekonomiškai nenaudingų sprendimų.

A. Pankinas nepraleido progos ir spekuliuoti, esą griežta ES politika „Nord Stream 2“ atžvilgiu yra vykdoma nuo galinės sėdynės tokią politiką „vairuojant“ Jungtinėms Valstijoms.

„Įmanomas toks scenarijus: dabar dujotiekiui „Nord Stream 2“ smarkiai priešinamasi, tarkime, jis nebus nutiestas. Vėliau viena valstybė pasiūlys Ukrainai tam tikrą sumą, kad ši nutrauktų dujų į Europos Sąjungą tranzitą, sustabdytų rusiškų dujų srautus ir tai leistų amerikietiškoms dujoms įeiti į Europos rinką“, – JAV sąmokslu kaltino A. Pankinas.

Tačiau jis greitai pasitaisė ir patikino, kad toks scenarijus yra grynai hipotetiškas ir net fantastiškas.

„Negalima pamiršti, kad Jungtinės Valstijos Europos dujų rinką vertina kaip itin perspektyvią rinką savo suskystintoms gamtinėms dujoms (SGD). Kad prasibrautų į šią rinką, jie gali imtis pačių bjauriausių sprendimų“, – kalbėjo Rusijos užsienio reikalų viceministras.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.