Šis svarbus susitikimas, įvykęs Stambule dalyvaujant Jungtinių Tautų ir Turkijos pareigūnams, truko ilgiau kaip tris valandas. Šalys susitarė vėl susitikti Turkijoje kitą savaitę.
Ukraina yra gyvybiškai svarbi javų, įskaitant kviečius, miežius ir kukurūzus, eksportuotoja ir tiekdavo beveik pusę pasaulio rinkose parduodamo saulėgrąžų aliejaus, bet šių prekių gabenimas buvo sutrikdytas Rusijai vasarį įsiveržus į kaimyninę šalį.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) sakė, kad derybos tapo „vilties spinduliu, jog žmonių kančios ir badas visame pasaulyje bus sumažinti“, bet perspėjo, kad nors jis nusiteikęs optimistiškai, susitarimas „dar nėra visiškai sudarytas“.
Turkijos gynybos ministras užsiminė, kad galutinis susitarimas gali būti paskelbtas per kitą derybų ratą.
„Per susitikimą, kuris bus surengtas kitą savaitę, dar kartą bus išnagrinėtos visos detalės ir darbas, kurį atlikome, bus pasirašytas“, – sakoma ministro Hulusi Akaro (Chulusio Akaro) pranešime.
Šis susitarimas ypač svarbus dešimtims milijonų žmonių Afrikoje ir kitose neturtingose šalyse, nes kautynės viename iš pagrindinių grūdų auginimo regionų sukėlė bado pavojų.
Grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą nutrūko, Rusijos karo laivams blokuojant uostus ir Kyjivui užminavus pakrančių vandenis, siekiant užkirsti kelią potencialiam Maskvos pajėgų išsilaipinimui.
„Bendra kontrolė“
Derybas komplikuoja didėjantys įtarimai, kad Rusija mėgina eksportuoti grūdus, pavogtus iš Ukrainos ūkininkų regionuose, kuriuos kontroliuoja Maskvos pajėgos.
Ukrainos pietinėje Chersono srityje Rusijos primesta valdžia savo ruožtu apkaltino Kyjivo pajėgas tyčia deginant pasėlius ir minuojant laukus.
Praeitą savaitę JAV kosmoso agentūros duomenys rodo, kad nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Rusijos pajėgos užgrobė 22 proc. Ukrainos žemės ūkio naudmenų.
Abi pusės prieš derybas sakė, kad prie susitarimo priartėta, bet išlieka kai kurių ginčijamų klausimų.
Rusija antradienį pareiškė, kad vienas iš jos reikalavimų – įtraukti į susitarimą teisę „apieškoti laivus, siekiant išvengti ginklų kontrabandos“. Šį reikalavimą Kyjivas atmetė.
Pasak H. Akaro, šalys preliminariai susitarė dėl „bendros kontrolės“ uostuose, taip pat dėl būtų „užtikrinti pervežimo maršrutų saugumą“.
Grūdų koridoriai
Kyjivas prašė, kad kuri nors draugiška šalis, pavyzdžiui, Turkija, lydėtų prekinius laivus, plaukiančius saugiais „grūdų koridoriais“, aplenkiančius žinomai užminuotas akvatorijas Juodojoje jūroje.
Ekspertai sako, kad Juodosios jūros išminavimas būtų sudėtinga operacija, galinti trukti daug mėnesių – per ilgai, kad būtų galima spręsti augančią pasaulinę maisto krizę.
NATO narė Turkija, palaikanti gerus santykius tiek su Kremliumi, tiek su Kyjivu, stengėsi tarpininkauti, kad būtų susitarta dėl saugaus būdo grūdams išgabenti.
Turkija sako, kad regione laukia 20 jos prekinių laivų, kurie galėtų būti greitai pakrauti ir išsiųsti į pasaulio rinkas.
Operatyvinė pauzė
Derybos Stambule įvyko ruošiantis kitą antradienį planuojamam Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimui Teherane.
R. T. Erdoganas siekia, kad V. Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galiausiai susitiktų Stambule tartis dėl kautynių nutraukimo ir oficialių taikos derybų pradžios.
Tačiau Ukrainos kariuomenė šią savaitę perspėjo, kad Rusija ruošiasi surengti iki šiol didžiausią puolimą rytinėje Donecko srityje.
Rusijos kariuomenė nevykdė didelių puolamųjų operacijų, kai šio mėnesio pradžioje užėmė paskutiniąsias ukrainiečių pajėgų tvirtoves kaimyninėje Luuhansko srityje, kartu su Donecko sritimi sudarančioje Donbaso regioną.
Analitikai mano, kad Rusijos kariuomenė dabar perėjo į „operatyvinę pauzę“, per kurią bus papildytos ginkluotės atsargos ir pergrupuotos pajėgos. Tikėtina, kad atsinaujinus puolimui bus atakuojami Slovjansko ir Kramatorsko miestai.
Ukraina savo ruožtu stengiasi sužlugdyti Maskvos planus, rengdama vis galingesnes atakas prieš karinius sandėlius ir kitą logistikos infrastruktūrą, per kurias naudojamos iš JAV ir Europos gautos raketų sistemos.
JAV pareigūnai mano, kad Rusija mėgina kompensuoti savo nuostolius, tardamasi dėl šimtų kovinių dronų įsigijimo iš Irano.
