Užsieniečiams užtveria Šiaurės kelią

Šiomis dienomis Rusijos vyriausybė patvirtino naftos, jos produktų, dujų ir anglių gabenimo Šiaurės jūrų keliu taisykles. Jos prioritetą teikia tik tiems laivams, kurie bus pastatyti Rusijoje. Užsienio kompanijos Rusijos šiaurėje negalės teikti ir kabotažo (trumpųjų nuotolių), ledlaužių, jūrų energetikos, povandeninės inžinerijos, kasimo jūroje, inžinerinių ir panašių darbų.

Tai gali reikšti, kad ir pats Šiaurės regionas bus tarsi įšaldytas, nes ši šalis neturi tinkamo nei gilinimo, nei jūrų inžinerijos laivyno. Nuo 2026 m. bus paskelbtas laivų, kurie galės plaukti Rusijos šiaurės jūrų keliu, sąrašas. Jame bus tik rusiški laivai, kurie galės gabenti anglis ir angliavandenilius.

Šiaurės regionas bus tarsi įšaldytas, nes ši šalis neturi tinkamo nei gilinimo, nei jūrų inžinerijos laivyno.

Rusija laikosi nuostatos, kad taip ji skatins savo laivų statybos verslo šaką. Kartu Rusija izoliuojasi nuo viso pasaulio ir jūrinėje srityje, nes kitų šalių laivai Rusijos šiaurėje iš esmės bus nepageidaujami.

Toks Rusijos sprendimas iš esmės išmuša idėją Šiaurės jūrų kelią paversti konkurentu įprastiniam laivybos keliui tarp Europos ir Azijos per Sueco kanalą ir Indijos vandenyną.

Naujas Rusijos šiaurės jūrų kelio reglamentas įsigalios nuo 2023 m. kovo 1 d. ir galios iki 2029 m. kovo 1 d. Matyt, Rusija tikisi, kad per tą laiką karo su Ukraina baisybės bus pamirštos ir Rusija vėl galės į Šiaurės jūrų kelio veiklą pritraukti vakarietiškas technologijas. Kai kuriose srityse izoliacinių taisyklių galiojimas net atidedamas iki 2027 m. Tai susiję su jūrų inžinerija ir kasyba, nes Rusijos technologijos šioje srityje yra itin silpnos.

Reisas: tarp ledų – Rusijos šiaurės jūrų keliu ledlaužio lydimas konteinerinis laivas. "Perevozka24.ru" nuotr.

Atsakas į sankcijas nafta

Gali būti ir taip, kad Vakarų šalių laivų plaukimo draudimą Šiaurės jūrų kelyje Rusija taiko kaip politinį spaudimą neva "nedraugiškoms" šalims. Tai tarsi atsakas Didžiojo septyneto šalims (G 7) ir Australijai, kurios nori uždrausti jūrų keliu gabenti rusišką naftą, nebent ji būtų parduodama atsižvelgiant į nustatytą kainų ribą.

Toks draudimas įsigalios šiemet nuo gruodžio 31 d., tačiau kai kurios šalys, pvz., Didžioji Britanija, terminą ankstina. Šios šalies vyriausybė jau nuo gruodžio 5 d. uždraus į trečiąsias šalis gabenti Rusijos naftą, išskyrus tą, kuri bus perkama už G 7 šalių ir Australijos nustatytą viršutinę kainą arba žemiau.

Taip siekiama mažinti Rusijos galimybes finansuoti karą Ukrainoje. Jį Rusija iš esmės kariauja pasaulyje sukeldama savotišką naftos krizę, išpūsdama jos kainas ir tuo naudodamasi. Kitas tokio G 7 šalių ir Australijos sprendimo tikslas – sudaryti sąlygas, kad trečiosios šalys galėtų įsigyti naftos už prieinamas kainas.

Nepriklausomas naftos ir dujų ekspertas Michailas Krutichinas, gyvenantis Londone, buvo suabejojęs, ar G 7 šalims pavyks kontroliuoti, kokiomis kainomis nafta iš Rusijos parduodama į trečiąsias šalis. Ar tos kainos atitiks G 7 šalių ir Australijos nustatytą žemutinę kainą rusiškai naftai?

Vieta: tipiškas Rusijos šiaurės jūrų kelio uostas didesnę metų laiko dalį kaustomas sniego ir ledų. "Kam.ru" nuotr.

Neprilygsta Sueco kanalui

Bet kokiu atveju, šiuo metu vyksta ne tik Rusijos tiesioginis karas su Ukraina, bet ir Rusijos ekonominis karas su didžiąja dalimi pasaulio.

Daugeliu atveju Rusija šį karą pralaimi. Tai pastebi ir pačioje Rusijoje gyvenantys ekonomikos ekspertai, kurie pasisako atsargiau, ir emigravę ekspertai, kurie kalba atvirai. Nors Rusija dėl naftos ir dujų buvo sukaupusi didžiulius pinigų rezervus, jie dėl karo Ukrainoje eikvojami nepalyginti sparčiau, nei tikėtasi.

Ir Rusijos jūrinės veiklos sritys jau pradeda strigti. Jau ir anksčiau dėl laivų draudimo Rusijos kompanijų laivams buvo uždaryti plaukimai į daugelį pasaulio regionų.

Atrodytų, kad tokiomis sąlygomis turėjo suintensyvėti laivyba jau minėtame Rusijos šiaurės regione, maršrutuose iš Rusijos į Kiniją ir Indiją. Nieko panašaus neįvyko. Neseniai surengtame Rusijos jūrinio verslo forume "Suskystintų gamtinių dujų laivynas, bunkeriavimas ir kitos alternatyvos" nuskambėjo tai, kad šiemet Šiaurės jūrų kelio laivyba bus maždaug 3 proc. prastesnė nei pernai. Tai siejama su tuo, kad mažiau užsienio kompanijų naudojosi Šiaurės jūrų keliu, kaip tranzito alternatyva iš Europos į Aziją.

Planuojama, kad 2022 m. Rusijos šiaurės jūrų keliu iš viso bus gabenama apie 33 mln. tonų krovinių. Šis skaičius yra itin mažas palyginti, tarkim, su Sueco kanalu, kuriuo kasmet plukdoma 1–1,2 mlrd. tonų krovinių. Sueco kanalas per metus uždirba 5,5–6 mlrd. JAV dolerių gryno pelno.

Kiek Rusija uždirba iš laivybos Šiaurės jūrų keliu, duomenys oficialiai net neskelbiami. Iki šiol geriausi metai buvo 2021-ieji, kai šiuo keliu gabenta 34,85 mln. tonų krovinių. Iš šiuo keliu plaukusių 1 155 laivų 75 buvo su kitų šalių, ne Rusijos, vėliavomis. Iki Rusijos karo su Ukraina Šiaurės jūrų keliu iš ES šalių dažniausiai plaukė laivai su Vokietijos, Olandijos, Norvegijos vėliavomis. Šį kelią 2021 m. 14 kartų išbandė ir Kinijos laivai.