Nikolajus Charitonovas prisijungė prie kitų dviejų kandidatų, kurių kandidatūros praėjusią savaitę buvo patvirtintos. Žemųjų parlamento rūmų narys N. Charitonovas nepritarė kai kurioms V. Putino vidaus politikos kryptims, bet palaiko 2022 metų vasarį Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

Nors Komunistų partijos kandidatas paprastai užima antrą vietą pagal balsų skaičių, N. Charitonovo kandidatavimas nėra didelis iššūkis V. Putinui. Kaip partijos kandidatas 2004 metų rinkimuose jis surinko tik 13,8 proc. balsų.

V. Putinas dominuoja Rusijos politikoje nuo tada, kai 2000 metais pirmą kartą buvo išrinktas prezidentu.

Praėjusią savaitę komisija patvirtino, kad kovo 15–17 dieną vyksiančiame balsavime dalyvaus Leonidas Sluckis iš nacionalistinės Liberalų demokratų partijos ir Vladislavas Davankovas iš Naujosios liaudies partijos.

Abi jų partijos parlamente iš esmės pritaria teisės aktams, kuriuos remia valdančioji V. Putino partija „Vieningoji Rusija“.

Praėjusį mėnesį į prezidento rinkimų kandidatų sąrašą nebuvo įtraukta Rusijos politikė, raginanti siekti taikos Ukrainoje.

Rinkimų komisija atmetė Jekaterinos Duncovos paraišką dalyvauti prezidento rinkimuose, nurodžiusi, kad rado klaidų buvusios miesto tarybos narės pateiktuose dokumentuose. Aukščiausiasis Teismas atmetė J. Duncovos skundą dėl komisijos sprendimo.

V. Putinas į rinkimus eina kaip nepriklausomas kandidatas, o jo kampanijos štabas kartu su valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ ir politinės koalicijos „Liaudies frontas“ skyriais surinko parašus, remiančius jo kandidatūrą.

Pagal Rusijos įstatymus nepriklausomus kandidatus turi iškelti ne mažiau kaip 500 rėmėjų, be to, jie turi surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. parašų iš 40 ar daugiau sričių.