„Stebime situacijos eigą su nerimu“, – reporteriams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Žinoma, Jungtinio išsamių veiksmų plano (JCPOA) ardymas nieko gero nežada“, – sakė jis. – Palaikome šio susitarimo išsaugojimą.“

Vis dėlto D. Peskovas tuo pačiu pabrėžė, kad Rusija supranta Teherano nuogąstavimus dėl „precedento neturinčių neteisėtų sankcijų“ prieš šalį.

Raginame Iraną atsisakyti sprendimo, prieštaraujančio susitarimui.

Vašingtonas pernai gegužę pasitraukė iš 2015-ųjų Irano branduolinio susitarimo ir įvedė griežtas sankcijas Iranui, kurios privertė Teheraną palaipsniui atsitraukti nuo susitarimo įsipareigojimų.

Prancūzija ragina Iraną atšaukti sprendimą dėl urano sodrinimo svarbioje gamykloje

Prancūzija antradienį paragino Iraną atšaukti sprendimą vėl pradėti sodrinti uraną svarbioje požeminėje gamykloje, akcentuodama, kad šiuo žingsniu pažeidžiamas 2015 metų susitarimas dėl priešpriešos su Teheranu švelninimo.

„Irano pranešimas... prieštarauja Vienos susitarimui“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, paskelbtame po iraniečių prezidento Hassano Rouhani (Hasano Rouhanio) pranešimo, kad Iranas atnaujins sodrinimą piečiau Teherano esančiame Fordo komplekse.

„Raginame Iraną atsisakyti sprendimo, prieštaraujančio susitarimui“, – priduriama pareiškime.

ES išreiškė susirūpinimą

ES atstovė sakė, kad darosi „vis sunkiau“ gelbėti susitarimą, iš kurio pernai gegužę pasitraukė JAV ir kurį Iranas pakirto virtine pastarojo meto veiksmų savo branduolinei veiklai intensyvinti.

Iraniečių prezidentas H. Rouhani anksčiau antradienį sakė, kad jo šalis atnaujins urano sodrinimą piečiau Teherano esančiame Fordo komplekse.

„Mes esame susirūpinę dėl prezidento Rouhani šiandien padaryto pareiškimo, kad Iranas atsisako dar vienos dalies įsipareigojimų, prisiimtų pagal JCPOA (Bendrąjį išsamių veiksmų planą)“, – žurnalistams pareiškė ES atstovė Maja Kocijančič.

„Raginame Iraną atšaukti visą veiklą, kuri neatitinka jo įsipareigojimų pagal JCPOA, ir susilaikyti nuo bet kokių tolesnių priemonių, kurios kenktų susitarimo išsaugojimui ir visiškam įgyvendinimui“, – pridūrė ji.

Trys susitarimą pasirašiusios Europos valstybės – Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija – drauge su ES diplomatine tarnyba stengėsi, kad Iranas liktų susitarime nepaisydamas JAV sankcijų.

Tačiau – vis didesniam Teherano nusivylimui – europiečių pastangos surasti būdą užsienio kompanijoms tęsti prekybą su Iranu kol kas nedavė jokių reikšmingų vaisių.

M. Kocijančič sakė, kad ES lieka įsipareigojusi susitarimui, bet perspėjo, kad tai priklauso nuo Irano „visiško laikymosi“.

„Vyriausioji įgaliotinė (užsienio reikalams ir saugumo politikai) Federica Mogherini (Federika Mogerini) pati neseniai sakė, kad darosi vis sunkiau išsaugoti JCPOA“, – perspėjo M. Kocijančič.

Irano spaudimas

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį per eilinį susitikimą Briuselyje aptars krizę dėl Irano branduolinės programos ir bendrą įtampą Persijos įlankos regione, tačiau jokio sprendimo ar oficialaus pareiškimo šiuo klausimu nesitikima.

Svarbus veiksnys ES šalims yra Teherano branduolinę veiklą prižiūrinčios Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vertinimas dėl naujausių Irano veiksmų.

H. Rouhani pareiškime aiškiai nesakoma, koks procesas trečiadienį bus atnaujintas Fordo gamykloje, todėl blokas norės TATENA paaiškinimo.

Iranas siekė didinti spaudimą susitarimo dalyvėms Europoje, kad jos labiau stengtųsi padėti nuo JAV sankcijų kenčiančiai jo ekonomikai, ir pareigūnai Briuselyje šios savaitės pranešimus laiko šio plano dalimi.

„Jie savo požiūrio iš tikrųjų nepakeitė. Jie provokuoja, bet priemonės, kurių jie ėmėsi iki šiol, yra grįžtamosios“, – sakė vienas ES pareigūnas, tačiau perspėjo, kad su laiku šis grįžtamumas gali išnykti.

JCPOA, kurį 2015 metais sudarė Iranas, minėtos trys Europos galios, Rusija, Kinija ir JAV, apima reagavimo į pažeidimus mechanizmą, bet kol kas jis nebuvo panaudotas.