Pasaulis nusirito į „naują šaltąjį karą“, šeštadienį pareiškė Rusijos premjeras, kuris kalbėjo tokiu metu, kai Maskva per susitikimą pasaulinio saugumo klausimais yra kritikuojama dėl taikymosi į nuosaikius sukilėlius Sirijoje.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad „lig šiol didžioji dauguma Rusijos atakų (Sirijoje) buvo nutaikyta prieš teisėtas opozicijos grupes“.

„Norėdama laikytis šio susitarimo, mūsų nuomone, Rusija turėtų keisti savo taikinių parinkimo taktiką“, – sakė jis, turėdamas omenyje penktadienį pasiektą tarptautinį susitarimą, pagal kurį 17 šalių sieks „karo veiksmų“ Sirijoje „nutraukimo“ per savaitę.

J.Kerry pabrėžė, kad dabar atėjo „esminis momentas“ penkerių metų kare, nusinešusiame daugiau kaip 250 tūkst. gyvybių. „Dėl pastarosiomis dienomis ir savaitėmis padarytų sprendimų per kelis mėnesius gali būti užbaigtas karas Sirijoje – priešingu atveju ateityje gali prireikti labai sunkių sprendimų“, – sakė J.Kerry.

Jis kalbėjo netrukus po to, kai Rusijos ministro pirmininkas Dmitrijus Medvedevas prabilo apie „naują šaltąjį karą“ tarp Rytų ir Vakarų.

„Išlieka nedraugiška ir uždara, mūsų vertinimu, politinė NATO linija Rusijos atžvilgiu, – sakė Rusijos premjeras Miuncheno saugumo konferencijoje. – Galima pasakyti ir griežčiau: mes nusiritome į naujo šaltojo karo laikus“.

„Vos ne kasdien mus skelbia baisiausia grėsme ir apskritai NATO (organizacijai), ir atskirai Europai, taip pat ir Amerikai bei kitoms šalims“, – sakė D.Medvedevas.

Jo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsikirto į J.Kerry komentarus ir sakė, kad naujasis susitarimas dėl Sirijos negali būti sutelktas vien į Rusijos vaidmenį.

„Faktas, kad diskusijos dėl paliaubų pradeda krypti ta linkme, kad būtų suteiktas prioritetas Rusijos oro pajėgų veiksmų sustabdymui, man kelia labai rimtų abejonių ir suteikia priežasčių liūdnoms mintims, kaip epopėja su Miuncheno paliaubų dokumentais“, – sakė S.Lavrovas.

„TAI – JŪSŲ AGRESIJA“

Tuo tarpu Rytų Europos lyderių grupė pridėjo savų kaltinimų Rusijos agresija.

„Kiekvieną mielą dieną Rusijos kariai, Rusijos ginklai, Rusijos amunicija skverbiasi į mano šalį“, – sakė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Kreipdamasis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris Miucheno susitikime nedalyvavo, jis sakė: „Pone Putinai, Ukrainoje vyksta ne pilietinis karas, o jūsų agresija. Kryme vyksta ne pilietinis karas – tai jūsų kariai okupavo mano šalį.“

J.Kerry pabrėžė, kad sankcijos Rusijai liks galioti, kol ji įgyvendins visus Ukrainos taikos susitarimo, pernai pasiekto Baltarusijos sostinėje Minske, aspektus.

„Rusija turi paprastą pasirinkimą: visiškai įgyvendinkit Minsko (susitarimą) arba toliau susidurkite su ekonomiškai žalingomis sankcijomis“, – sakė jis.

Emocingai kalbėjęs P.Porošenka taip pat perspėjo, kad „prorusiškos partijos“ pakerta Europą iš vidaus su alternatyviu vertybių rinkiniu.

„Izoliacionizmas, netolerancija, nepagarba žmogaus teisėms, religiniai fanatikai, homofobija – ši alternatyvi Europa turi lyderį. Jo vardas yra ponas Putinas“, – sakė P.Porošenka.

D.Medvedevas, priešingai, anksčiau kritikavo NATO ir Europos Sąjungos įtakos ekspansiją toli į sovietų valdytą Rytų Europą, kurią Rusija laiko savo įtakos sfera.

„Europos politikai manė, kad vadinamosios draugų juostos Europos šone, ES pakraštyje, sukūrimas galėtų būti saugumo garantija, o koks yra rezultatas? Ne draugų juosta, o atskirties juosta“, – sakė jis.

Tačiau jis pridūrė ir pozityvesnę gaidą: „Mūsų pozicijos skiriasi, bet jos nesiskiria tiek, kiek prieš 40 metų, kai Europoje stovėjo siena.“

„PRIEVARTA IR BAUGINIMAS“

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat kreipėsi į forumą ir žadėjo derinti griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu su didesniu dialogu.

„Matome labiau kategorišką Rusiją – Rusiją, kuri destabilizuoja Europos saugumo tvarką, – sakė jis. – NATO nesiekia konfrontacijos; mes nenorime naujo šaltojo karo. Tuo pačiu metu mūsų atsakas turi būti tvirtas.“

NATO „imasi didžiausio mūsų kolektyvinės gynybos sustiprinimo per dešimtmečius, kad pasiųstų stiprų signalą ir atgrasytų bet kokią agresiją ar bauginimą“, sakė J.Stoltenbergas ir pridūrė: „Ne kad kariautų karą, o kad užkirstų kelią karui“.

Anksčiau šią savaitę J.Stoltenbergas paskelbė, kad buvo patvirtinti planai dėl didesnio NATO dalyvavimo Rytų Europoje. Tai, pasak šaltinių, apimtų 3–6 tūkst. karių, rotacine tvarka dislokuojamų visame regione.

S.Lavrovas atsikirsdamas kritikavo „rusofobijos madą kai kuriose sostinėse“ ir „NATO bei ES nesugebėjimą visiškai bendradarbiauti su Rusija“.