Pirmadienį Švedija įveikė paskutinę kliūtį, trukdžiusią tapti 32-ąja NATO nare: Vengrijos parlamentas pagaliau ratifikavo Stokholmo paraišką įstoti į Aljansą.

„Rusija imsis politinio ir karinio techninio pobūdžio atsakomųjų priemonių, kad sumažintų grėsmes savo nacionaliniam saugumui“, – sakoma ambasados „Telegram“ žinutėje.

Joje priduriama, kad jų konkretus turinys priklausys nuo Švedijos integracijos į NATO masto, „įskaitant galimą NATO karių, karinės technikos ir ginklų dislokavimą šioje šalyje“.

Rusija imsis politinio ir karinio techninio pobūdžio atsakomųjų priemonių, kad sumažintų grėsmes savo nacionaliniam saugumui.

2022 metų vasario 24 dieną pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą paskatino Švediją atsisakyti du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir kartu su kaimynine Suomija pateikti paraiškas įstoti į NATO.

„Švedija savarankiškai pasirenka savo saugumo politiką. Tuo pat metu šalies prisijungimas prie Rusijai priešiško karinio aljanso turės neigiamų pasekmių stabilumui Šiaurės Europoje ir aplink Baltijos jūrą, kuri išlieka mūsų bendra erdve“, – sakoma Rusijos ambasados pareiškime.

Jame pabrėžiama, kad Baltijos jūra niekada netaps „NATO ežeru“, kaip ją praminė kai kurie apžvalgininkai. Švedijos narystė NATO reiškia, kad visos šalys, kurios ribojasi su Baltijos jūra, išskyrus Rusiją, dabar bus Aljanso narės.