Savaitiniai reitingai yra tapę nepajudinama Rusijos politinio peizažo dalimi – juos plačiai nušviečia vietos žiniasklaida.
Paskutinį kartą balandžio 24 d. paskelbti apklausų rezultatai parodė, kad palankumas Rusijos vadovui mažėja septintą savaitę iš eilės. Jo reitingas nuo metų pradžios krito daugiau nei 12 procentinių punktų ir yra žemiausias nuo 2022 m. Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
V. Putiną palankiai vertino mažiausiai respondentų per aštuonerius metus nuo nepopuliarių pensijų reformų priėmimo 2018-aisiais. Beveik kas ketvirtas rusas teigė nepasitikintis valstybės vadovu.
Be to, balandžio 24-ąją vertinimai buvo paskelbti dviem valandomis vėliau nei įprastai, todėl nepriklausoma šalies žiniasklaida jau tada ėmė spėlioti, kad tarp valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VCIOM) ir Kremliaus galėjo atsirasti trintis.
Apžvalgininkai ir Kremliaus atstovai sumenkusį V. Putino palaikymą sieja su nusivylimu ekonomine padėtimi, skaitmeninės erdvės ribojimais ir karu Ukrainoje.
Šalies ekonomikai kenčiant nuo Vakarų sankcijų, Maskva ėmėsi griežtų priemonių prieš populiarių bendravimo programėlių naudojimą ir nutraukė prieigą prie interneto – neva saugumo sumetimais.
Pasak naujienų portalo „The Moscow Times“ kalbinto eksperto, panašu, kad Rusijos visuomenė yra pavargusi nuo karo, kuriame aukų skaičius auga, o teritoriniai laimėjimai išlieka minimalūs, tuo metu Rusijai tenka atremti vis daugiau Ukrainos smūgių dronais.
Naujausi komentarai