Įstatymą, leidžiantį rinkimus rengti „kelias, bet ne daugiau kaip tris, dienas“, antruoju skaitymu patvirtino žemieji parlamento rūmai Valstybės Dūma.

Galutiniu trečiuoju skaitymu įstatymas turėtų būti priimtas liepos 21 dieną.

Šios pataisos leis rengti balsavimą ne tik rinkimų apylinkėse, o rinkėjai savo balsus atiduoti galės įvairiose „viešose vietose“, nurodė Valstybės Dūma.

Įstatymo projektą dar 2012 metais pasiūlė tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Tokie pokyčiai pristatyti po kontroversiško septynias dienas trukusio nacionalinio balsavimo dėl konstitucijos pataisų, leidusių Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui potencialiai likti valdžioje iki 2036-ųjų.

Per birželio 25–liepos 1 dienomis vykusį balsavimą visoje šalyje atsirado laikinų balsavimo vietų, kurių kai kurios buvo įrengtos autobusuose, palapinėse ar ant suolelių gatvėse.

Iš to, kaip vyko balsavimo procesas, kuriame deramai negalėjo dalyvauti rinkimų stebėtojai, buvo šaipomasi socialinėje žiniasklaidoje, jį kritikavo Kremliaus oponentai.

Vienas iš Rusijos opozicijos lyderių Aleksejus Navalnas sakė, kad tame referendume buvo pasiektas „balsų klastojimo rekordas“, o jo rezultatai „neturi nieko bendra su žmonių požiūriu“.

V. Putino kritikai tvirtina, kad sprendimas leisti vykdyti rinkimus kelias dienas apsunkins stebėtojų darbą, o balsavimą bus lengviau suklastoti.

„Jie bando padaryti galą rinkimų institutui nesuprasdami, kad patys kasa sau kapą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Maskvos miesto tarybos deputatė Julija Galiamina, turėdama galvoje valdžią.

Net Kremliui draugiškos partijos „Teisingoji Rusija“ lyderis Sergejus Mironovas kritikavo naująjį įstatymą.

„Nuo šiol žmonės abejos ir klausinės, kiek legitimus yra vienas ar kitas balsavimas“, – partija citavo S. Mironovą.

Parlamento rinkimai turėtų vykti kitąmet, bet kai kurie apžvalgininkai mano, kad balsavimas gali būti surengtas dar šiemet.

Rugsėjį visoje Rusijoje planuojami regioninės valdžios rinkimai.