Apsišarvavo kantrybe

B.Obamos priimtas sprendimas paskelbti naujas sankcijas Rusijai bei išsiųsti iš JAV teritorijos dalį rusų diplomatų, nebuvo labai netikėtas. Jau kurį laiką Vašingtone Maskvos pusėn svaidomasi žaibais.

Tačiau tai, kaip į šį JAV manevrą sureagavo Rusija, yra įdomu. Būta kalbų, esą Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas šalies vadovui Vladimirui Putinui ant stalo iš karto padėjo sąrašą amerikiečių diplomatų, kurie turėtų būti išsiųsti namo, o Kremliaus šeimininkas pareiškė, kad nieko panašaus nebus.

"Mes nieko neišsiųsime", – pareiškė V.Putinas, drauge pakviesdamas JAV diplomatų vaikus dalyvauti Kremliuje rengiamoje Naujųjų metų šventėje.

Mūsų požiūriu, tokie Vašingtono administracijos veiksmai yra neprognozuojamos ir net, galima sakyti, agresyvios užsienio politikos apraiška. Akivaizdžiai siekiama suardyti JAV ir Rusijos santykius, kurie ir taip jau pasiekė žemumas.

Netrukus šis sprendimas susilaukė pasveikinimo – naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas D.Trumpas savo "Twitter" paskyroje pažymėjo: "Puikus (V.Putino) žingsnis atidėti (diplomatų išsiuntimą) – visada žinojau, kad jis labai protingas!" – parašė jis.

Analogiška situacija susiklostė tada, kai Turkijoje buvo nušautas Rusijos pasiuntinys Andrejus Karlovas. Nekyla abejonių, kad šios kruvinos provokacijos, surengtos prieš pat derybas tarp Rusijos, Irano ir Turkijos, tikslas buvo sutrikdyti pasiekti kokį nors konkretų susitarimą dėl Sirijos. Vis dėlto provokacija neišdegė – susitarimas tarp Damasko vyriausybės ir sukilėlių buvo pasiektas ir jį palaimino tiek Rusija bei Iranas, tiek Turkija.

Jeigu Rusija į diplomato nužudymą būtų sureagavusi taip, kaip anksčiau sureagavo į naikintuvo numušimą virš Sirijos, tikėtina, kad proveržio derybose su Ankara dėl Sirijos nebūtų buvę.

Galima spėti, kad V.Putinas pasimokė iš ankstesnių savo sprendimų, t.y. užsienio politikoje reikėtų vengti emocingų sprendimų, nes tai nėra produktyvu.

Dabar nėra reikalo skubėti ir su JAV – akivaizdu, jog Amerikos diplomatų išsiuntimas iš Rusijos, reaguojant į atitinkamą Vašingtono sprendimą, tik būtų deguto šaukštas prieš derybas su naujuoju JAV vadovu. O derėtis bus dėl ko – nuo Ukrainos iki santykių su NATO normalizavimo ir t.t.

Kibernetinis skandalas

B.Obamos administracija laikosi požiūrio, kad su Rusija susiję programišiai per slaptus vyriausybių duomenis tekinantį "WikiLeaks" tinklalapį bandė sukompromituoti Hillary Clinton rinkiminę kampaniją – konkrečiau, kalbama apie Demokratų partijos elito pastangas patraukti H.Clinton iš kelio Vermonto senatorių Bernie Sandersą.

Anot B.Obamos administracijos, skandalas, kilęs tarp demokratų, sudarė prielaidas rinkimus laimėti respublikonui D.Trumpui.

JAV žvalgyba taip pat mano, kad esą elektroninių laiškų vagystės bei paviešinimo tikslas buvo padėti D.Trumpui, negailinčiam V.Putinui komplimentų, laimėti JAV prezidento rinkimus.

"WikiLeaks" steigėjas Julianas Assange'as, duodamas interviu amerikiečių žiniasklaidai, patvirtino, kad jokie su Rusijos vyriausybe susiję subjektai nebuvo programišių pagrobtos informacijos šaltinis.

"Šaltinis nėra Rusijos vyriausybė. Tai ne valstybės subjektai", – amerikiečių žiniasklaidai aiškino 45 metų australas, iki šiol gyvenantis Ekvadoro ambasadoje Londone.

Be to, jis pridūrė, kad iš Demokratų partijos narių duomenis galėjo pavogti net keturiolikos metų paauglys – esą jie paprasčiausiai nebuvo tinkamai apsaugoti.

D.Trumpas savo "Twitter" paskyroje sureagavo į "WikiLeaks" įkūrėjo išsakytas mintis: "J.Assange'as tvirtino, kad bet koks keturiolikmetis galėjo įsilaužti pas Johną Podestą (H.Clinton rinkiminės kampanijos vadovas). Kodėl DNK (Demokratų nacionalinis komitetas) buvo toks neatsargus? Jis taip pat sakė, kad rusai jam nedavė tos informacijos. Kažkas įsilaužė į DNK, tačiau kodėl jie neturi apsaugos nuo įsilaužėlių, kokią turi RNK (Respublikonų nacionalinis komitetas)?"

Maskva kategoriškai neigia prisidėjusi prie D.Trumpo pergalės: V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas leido suprasti, jog Maskvoje B.Obamos administracijos veiksmai traktuojami, kaip "politinė provokacija", kurios tikslas – kiek įmanoma labiau sukomplikuoti JAV ir Rusijos santykius prieš D.Trumpui perimant valdžios vadeles.

"Kategoriškai atmetame nepagrįstus apie Rusiją pareikštus tvirtinimus ir kaltinimus. Mūsų požiūriu, tokie Vašingtono administracijos veiksmai yra neprognozuojamos ir net, galima sakyti, agresyvios užsienio politikos apraiška. Akivaizdžiai siekiama suardyti JAV ir Rusijos santykius, kurie ir taip jau pasiekė žemumas", – pažymėjo D.Peskovas.

D.Trumpo atstovas Seanas Spiceris sakė, kad išrinktajam prezidentui kasdien yra pranešama nacionalinio saugumo informacija ir "neatrodo, jog būtų galutinių įrodymų apie tai, jog rusai būtų buvę atsakingi už demokratų elektroninių laiškų vagystę per prezidento rinkimus."

S.Spiceris taip pat nesutiko su Federalinio tyrimų biuro ir Nacionalinio saugumo departamento paskelbta ataskaita, kurioje palaikomi kaltinimai Rusijai – jis pavadino šį dokumentą "demokratams skirtu praktiniu vadovu apie elementarų kibernetinį saugumą."

Meškų stepė

Ataskaitoje tvirtinama, kad Rusijos civilinės ir karinės žvalgybos agentūrų – Federalinės Saugumo Tarnybos (FST) ir Karinės žvalgybos (GRU) – programišiai dalyvavo rengiant "kibernetines operacijas, nukreiptas prieš JAV vyriausybę ir piliečius".

Rusijos kibernetinės atakos bendrai vadinamos Meškų stepe (Grizzly Steppe).

"Kai kuriais atvejais (Rusijos žvalgybos tarnybų) veikėjai apsimesdavo trečiosiomis šalimis, slėpdamiesi už netikrų internetinių personų, kad suklaidintų auką dėl atakos šaltinio", – rašoma toje ataskaitoje. Taip pat minimas "tikslingas internetinis sukčiavimas" (spearphishing) – suklastoti elektroniniai laiškai, kuriais siekiama priversti aukas įvesti savo vartotojų vardus ir slaptažodžius.

Ataskaitoje pažymima, kad veikėjai, "tikriausiai susiję" su Rusijos žvalgybos tarnybomis, toliau vykdo tokias kampanijas.