Vokietija, kurios energetiniai poreikiai labai priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, iki šiol atsispyrė raginimams jas boikotuoti, reaguojant į karą Ukrainoje.

Prognozuojama, kad jei balandžio viduryje būtų užsukti iš Rusijos nutiestų dujotiekių čiaupai, šiemet Vokietijos ekonomikos augimas sulėtėtų iki 1,9 proc., o kitąmet ją ištiktų recesija - nuosmukis siektų 2,2 procento.

Tokio biokoto padariniai per artimiausius dvejus metus „nebūtų įveikti“, teigiama bendrame penkių ekonomikos institutų – DIW, „Ifo“, „IfW Kiel“, IWH ir RWI – pareiškime.

Jie pažymi, kad didžiausios Europoje ekonomikos nuosmukis gali tęstis ir 2023-ųjų pabaigoje bei 2024 metų pradžioje dėl natūraliai žiemos laikotarpiu didesnės energijos išteklių paklausos.

Net ir be rusiškų dujų boikoto karas Ukrainoje lėtina Vokietijos atsigavimą po ekonominio šoko, kurį sukėlė koronaviruso pandemija, konstatuoja ekonomistai.

Vokietijos bendrojo vidaus produkto augimo 2022 metais prognozė apkarpyta nuo 4,8 proc. iki 2,7 proc., o 2022-aisiais – nuo 3,1 proc. iki 1,9 proc., darant prielaidą, kad energijos išteklių importas iš Rusijos nebus nutrauktas. Ankstesnės prognozės skelbtos pernai spalį.

Iki karo Ukrainoje rusiška produkcija sudarė trečdalį Vokietijos importuojamos naftos, 45 proc. akmens anglies ir 55 proc. gamtinių dujų.

Vokietija ėmėsi atpratinti save nuo rusiškų energijos išteklių importo, spartindama investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius bei suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų projektų įgyvendinimą.