- Parengė Lukas Gricius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ateities vizijos nesukuriančioje Rusijoje grįžtama ne tik prie Stalino garbinimo, bolševikų represinės kultūros, teisinės sistemos dekonstrukcijos – atgaivinama kalinių išnaudojimo sistema, istorijoje žinoma kaip Gulagas.
Suimami ir kankinami
Tuoj po plataus masto invazijos į Ukrainą Rusijos parlamentas priėmė įstatymą, kad už antikarinę retoriką gali būti baudžiama iki penkiolikos metų kalėjimo. Vladimiro Putino valdomoje šalyje pavojus būti išsiųstam į pataisos darbų stovyklą yra didesnis nei bet kada anksčiau. Tačiau tai nebetaikoma tik rusams.
Agentūra AP išanalizavo laisvę atgavusių buvusių kalinių ukrainiečių liudijimus, dviejų žmogaus teisių organizacijų informaciją ir sudarė žemėlapį, kuriame – mažiausiai 40 kalinių stovyklų Rusijoje ir Baltarusijoje ir 63 „oficialūs ir neoficialūs“ kalėjimai okupuotoje Ukrainos dalyje.
Juose laikomi tūkstančiai civilių ukrainiečių, kurie ne tik suimami be teisėtos priežasties – pvz., už tai, kad kalba gimtąja kalba, bet ir nuolat patiria kankinimus. Birželį paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje rašoma, kad 91 proc. sulaikytųjų praneša apie kankinimus ir netinkamą elgesį.
„Elektrošokas, imituojamas dusinimas ir smūgiai, nuo kurių lūžta kaukolės ir šonkauliai“, – anot AP, sąlygos tiek Rusijoje, tiek Rusijos okupuotoje Ukrainos dalyje vienodai siaubingos.
Žmogaus teisių organizacijos Gulagu.net duomenimis, bent 4 tūkst. ukrainiečių civilių yra laikomi kalėjimuose Rusijoje ir dar tiek pat – okupuotose žemėse. Ukrainos oficialūs asmenys kalba apie 10 tūkst. agresoriaus nelaisvėje atsidūrusių civilių.
Šie žmonės de facto nebeturi jokių teisių, artimieji neinformuojami apie jų likimą, nesilaikoma jokių teisinių procedūrų. Sulaikytieji dažnai siunčiami kasti apkasų, masinių kapaviečių, naudojami kaip gyvieji skydai fronte. Manoma, kad tokie žmonės vertinami kaip potencialūs įkaitai, į kuriuos būtų galima iškeisti rusų karius, nors tarptautinė teisė draudžia civilius mainyti į karo veiksmų dalyvius.
Kremliaus užmojai labai ambicingi. Šių metų pradžioje AP gavo Rusijos vyriausybės dokumentą, kuriame pateikiami planai iki 2026 m. okupuotos Ukrainos teritorijoje iš viso įrengti 25 naujas kalėjimų kolonijas ir dar šešis sulaikymo centrus.
Taip įteisinama galimybė žmones iš okupuotų Ukrainos žemių, kurias Kremlius formaliai laiko „naujomis teritorijomis“, perkelti į darbo stovyklas Rusijoje.
Reanimuojama Gulago šmėkla
Suėmimai – dramatiška Maskvos okupuotų Ukrainos teritorijų kasdienybė ir, kaip svarsto žurnalo „The Atlantic“ autoriai, gal būti ilgalaikio plano dalis.
Rusija šiuo metu kuria naują darbo stovyklų tinklą, kuris gaivina prisiminimus apie Gulagą – priverstinio darbo stovyklų sistemą, per kurios skaistyklą 1928–1956 m. perėjo apie 20 mln. žmonių. Nuo 2014 m. Rusijoje taikoma priverstinio darbo bausmė, ją atliekant specialiuose pataisos centruose.
Kalbos apie tai, kad kaliniai galėtų padėti dėl pandemijos dramatišką darbo jėgos deficitą patiriančiai Rusijos ekonomikai, pasigirdo dar 2021-ųjų vasarą. Siautėjant virusui, tūkstančiams darbo migrantų, ypač iš Vidurinės Azijos, grįžus namo, valdžios atstovai prabilo apie tai, kad šalyje stinga 600 tūkst. statybininkų. Tuomet net statybos ministras prabilo, kad deficitą galėtų kompensuoti 188 tūkst. kalinių. Jam antrino ir Rusijos geležinkelių vadovas. Idėjai pritariantys teisingumo ministras ir Rusijos įkalinimo įstaigų sistemos vadovas tikino, kad kalbama ne apie Gulago atkūrimą. Esą kaliniai gautų padorų atlyginimą, išmoktų naujų įgūdžių ir turėti galimybę įrodyti, kad buvo reabilituoti.
Dar pernai sausį Rusijos prezidentas pritarė teisingumo ministro idėjai daliai kalinių laisvės atėmimo bausmę pakeisti priverstiniu darbu. Tuomet Vyriausybėje sklandė idėja tokią priemonę taikyti 100 tūkst. asmenų. Tuomet lenta.ru citavo ministrą Konstantiną Čuičenką, esą tai bus palanku biudžetui, nes nuteistieji faktiškai patys mokės už savo išlaikymą.
Vėliau prasidėjusi plataus masto invazija į Ukrainą, ne tik valdžios kritikams, bet ir aktyviems piliečiams pradėtos taikyti represijos su stalininio teroro elementais, masinis nepasirengusių kalinių siuntimas į frontą parodė: Kremliuje nebepaisoma įsipareigojimų nei užsienio valstybėms, nei savo piliečiams. Karo veiksmai dar labiau padidino menkai kvalifikuotos darbo jėgos deficitą, todėl priežasčių įteisinti kalinių darbą ne kaip tariamą socialinių įgūdžių gerinimo priemonę, bet kaip ekonomikos įrankį, Kremliuje matoma dar mažiau.
Šiemet gegužę pranešta, kad Rusijos valdžios institucijoms leista deportuoti žmones iš teritorijų, kuriose paskelbta karinė padėtis, į taikias teritorijas. Taip įteisinama galimybė žmones iš okupuotų Ukrainos žemių, kurias Kremlius formaliai laiko „naujomis teritorijomis“, perkelti į darbo stovyklas Rusijoje.
Trūksta darbininkų
Priverstiniai darbininkai padėtų užpildyti spragas darbo rinkoje. Joje dėl mobilizacijos ar į frontą savo noru einant didele alga susigundžiusiems savanoriams, planuojant padidinti gamybą, kad kompensuotų, pvz., dėl sankcijų nebegaunamą produkciją, jaučiamas darbuotojų deficitas. Ypač – bent kiek kvalifikuotų.
Kad darbo rankų ieško laisvės atėmimo vietose, pvz., didžiausia Rusijos automobilių gamintoja „AvtoVAZ“, nė neslepia.
Agentūros „Interfax“ teigimu, gamybos apimtį padidinti norinčiai kompanijai iki rugsėjo reikia 1 100 papildomų darbuotojų, iki 2024 m. sausio – dar 3 000. Bent pusė jų bus nuteistieji privalomiesiems darbams. Apie tai atvirai skelbiama Federalinės bausmių vykdymo tarnybos Samaros regiono departamento interneto svetainėje.
Šiuo metu įmonei reikalingi devyniolikos profesijų specialistai – montuotojai, metalo apdirbimo įrenginių operatoriai, štampuotojai, dažytojai. Jie dirbtų „Lada Vesta NG“ surinkimo linijoje. Pernai vasarą „AvtoVAZ“ gamykloje Toljatyje atnaujinta „Lada Granta“, „Lada Niva Legend“, „Lada Niva Travel“ gamyba, o kovą pradėta serijinė „Lada Vesta NG“ gamyba.
Tačiau senosios įkalinimo įstaigos Rusijoje – taip pat neideali išeitis, nes šiandien Rusijos laisvės atėmimo vietose kali rekordiškai mažai žmonių. Liepą Valstybės Dūmoje buvo paskelbta, kad 2023 m. vasario 1 d. kalėjo 400 tūkst. asmenų. Tuo pačiu metu 2020 m. kalėjo 519,6 tūkst.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: ES susitarė dėl saugumo įsipareigojimų Ukrainai
Europos Sąjunga (ES), anot žiniasklaidos, susitarė dėl saugumo įsipareigojimų Ukrainai. Jie turėtų įsigalioti vasarą ir galioti tol, kol Ukraina taps ES ir NATO nare. Apie tai rašo Vokietijos laikraštis „Welt am Sonntag“, re...
-
D. Tuskas pasienyje su Baltarusija: Lenkija susiduria su stiprėjančiu hibridiniu karu7
Pasienį su Baltarusija aplankęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis susiduria su stiprėjančiu hibridiniu karu. ...
-
Izraelis išplėtė evakuacijos įsakymą Gazos Ruožo gyventojams6
Izraelio kariuomenė, tęsianti kovą su „Hamas“ kovotojais, šeštadienį išplėtė evakuacijos įsaką palestiniečiams: nurodė palikti namus platesnėje rytinėje Rafacho dalyje ir daugiau šiaurinių Gazos Ruožo terit...
-
Žemę užklupo stipriausia per 20 metų Saulės audra6
Žemę penktadienį užklupo galingiausia per du dešimtmečius Saulės audra, kuri nuo Tasmanijos iki Didžiosios Britanijos atnešė įspūdingas dangaus šviesas, tačiau grasina galimais palydovų ir elektros tinklų veiklos sutrikimais. ...
-
JAV: Izraelis, Gazoje naudodamas JAV suteiktus ginklus, galėjo pažeisti tarptautinę teisę8
Joe Bideno (Džo Baideno) administracija penktadienį pareiškė, kad Izraelis, Gazos Ruože naudodamas JAV suteiktus ginklus, tikriausiai pažeidė tarptautinę humanitarinę teisę, tačiau karo sąlygos neleidžia amerikiečių pareigūnams tiksliai n...
-
Vėžį besigydantis Karolis III surengė sodo vakarėlį: sūnus Haris šventėje nepasirodė5
Jungtinės Karalystės monarchas nors ir tebesigydo vėžį, vis dažniau matomas viešumoje. Šį kartą Karolis III atvėrė istorinės rezidencijos Londone duris tūkstančiams svečių sodo vakarėlyje. Jie rengiami nuo 1860-ųjų, kad monarcha...
-
JAV paskelbė apie naują 400 mln. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai
JAV penktadienį paskelbė apie naują 400 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Kyjivui paketą, Rusijai pradėjus sausumos puolimą, sukėlusį didelius mūšius šiaurės rytų Ukrainoje. ...
-
Vokietija: raginimai boikotuoti Izraelio atlikėjus „Eurovizijoje“ yra nepriimtini12
Vokietija penktadienį pareiškė, kad raginimai boikotuoti Izraelio atlikėjus „Eurovizijos“ dainų konkurse yra nepriimtini po to, kai Švedijoje minia protestavo prieš Izraelio dalyvavimą dėl karo Gazos Ruože. ...
-
JT simboliškai balsavo už Palestinos narystę, Izraeliui tai sukėlė „pasišlykštėjimą“7
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja penktadienį didele balsų dauguma balsavo už tai, kad palestiniečiams būtų suteiktos tam tikros papildomos teisės pasaulinėje organizacijoje po to, kai jų siekį tapti visateisiais nariais blokavo JAV. ...
-
Derybos dėl būsimų pandemijų užkardymo artėja prie pabaigos1
Lemiamos derybos, kuriomis siekiama sudaryti svarbų pasaulinį susitarimą dėl būsimų pandemijų prevencijos ir parengties joms, tęsis iki penktadienio vidurnakčio, nors vis mažiau tikėtina, kad susitarti pavyks. ...