„Meduza“ veikla, Rusijos Generalinės prokuratūros teigimu, „kelia grėsmę Rusijos Federacijos konstitucinės santvarkos ir saugumo pamatams“.

Rusijos valdžios institucijos vykdo precedento neturintį susidorojimą su žiniasklaida ir opozicija, kuris dar sustiprėjo nuo praėjusių metų vasario, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.

„Meduza“ buvo įkurta 2014 metais ir savo veiklą vykdo iš Latvijos, kad išvengtų Maskvos cenzūros.

Ketvirtadienio sprendimas dar labiau padidino spaudimą šiai žiniasklaidos priemonei.

2021 metų balandžio 23 dieną nepriklausoma žiniasklaidos priemonė „Meduza“ Rusijoje buvo paskelbta „užsienio agentu“.

Vėliau į „užsienio agentų“ sąrašą Rusija įtraukė daug kitų nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, įskaitant televiziją „Rain“ (Dožd) ir interneto svetainę „Mediazona“, taip pat dešimtis žurnalistų ir visuomenės veikėjų.

Įstatymas dėl „nepageidaujamų organizacijų“ buvo priimtas 2015 metais. Generalinė prokuratūra įgijo teisę priskirti šią etiketę bet kuriai užsienio ar tarptautinei nevyriausybinei organizacijai, jei, prokurorų nuomone, šių organizacijų veikla kelia grėsmę „Rusijos konstitucinės santvarkos, gynybos pajėgumų ar saugumo pamatams“.

Už dalyvavimą nepageidaujamų organizacijų veikloje ir bendradarbiavimą su jomis numatoma atsakomybė, kai kuriais atvejais – baudžiamoji.

V. Putinui pasiuntus karius į Ukrainą, visa nepriklausoma Rusijos žiniasklaida buvo uždaryta arba sustabdė savo veiklą.

Prieiga prie užsienyje įsikūrusių žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „Meduza“, interneto svetainių buvo apribota.

Pastaraisiais metais prieš oponentus, žurnalistus ir teisių gynėjus Rusijoje buvo plačiai naudojama „užsienio agento“ etiketė, primenanti sovietinių laikų „liaudies priešo“ statusą.

Trečiadienį Maskvos teismas nurodė uždaryti seniausią Rusijos žmogaus teisių organizaciją – Maskvos Helsinkio grupę.