Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį per Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitą Maskvoje teisino liūdnai pagarsėjusį nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sutartį pasidalyti Rytų Europą.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalyti Rytų Europos teritorijas pagal dvišalės nepuolimo sutarties – vadinamojo Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) pakto – slaptuosius protokolus.

„Kai SSRS suvokė, kad ją palieka akis į akį su hitlerine Vokietija, ji ėmėsi žingsnių, turėjusių neleisti kilti tiesioginiam susidūrimui. Ir buvo pasirašytas šis (Molotovo-Ribbentropo) paktas. Šia prasme laikausi tos pačios nuomonės kaip mūsų kultūros ministras, kad ta sutartis turėjo prasmę, užtikrinant Sovietų Sąjungos saugumą“, – V.Putinas sakė per spaudos konferenciją, atsakydamas į vieno žurnalisto klausimą.

Prezidentas buvo paprašytas pakomentuoti kultūros ministro Vladimiro Medinskio pasisakymus, giriančius sovietų diktatoriaus Josifo Stalino diplomatiją.

Jis pabrėžė, kad Sovietų Sąjunga buvo priversta pasirašyti tą sutartį po to, kai 1938 metais Didžioji Britanija, Prancūzija ir Italija pasirašė Miuncheno sutartį su Adolfu Hitleriu, sužlugdžiusią Maskvos viltis, kad bus sukurtas bendras frontas prieš nacius.

Jis taip pat sakė, kad Lenkija, kurios teritoriją prasidėjus Antrajam pasauliniam karui okupavo nacių ir sovietų pajėgos, anksčiau pati vykdė aneksavimo politiką.

„Primenu, kad pasirašius atitinkamą Miuncheno sutartį Lenkija pati ėmėsi veiksmų, siekdama aneksuoti dalį Čekijos (tuometės Čekoslovakijos) teritorijos. Nutiko taip, kad po (Molotovo-Ribbentropo) pakto ir Lenkijos padalijimo (Varšuva) pati tapo auka tos politikos, kurią mėgino vykdyti Europoje“, – sakė Kremliaus vadovas.

Molotovo-Ribbentropo paktas buvo pasirašytas po to, kai Sovietų Sąjunga nesėkmingai „daug kartų mėgino sukurti antifašistinį bloką Europoje“, pabrėžė V.Putinas, kuris anksčiau tą sutartį yra pasmerkęs kaip neetišką.

„Šiandien suprantame, kad bet kokios formos susitarimas su nacių režimu nepriimtinas moralės požiūriu ir neturėjo jokių galimybių būti įgyvendintas“, – V.Putinas 2009 metais rašė vieno Lenkijos dienraščio paskelbtame straipsnyje, minint Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-ąsias metines.

A.Merkel savo ruožtu sekmadienį pasmerkė tą patką ir jo slaptuosius protokolus, pagal kuriuos buvo padalyta Lenkija, o Baltijos šalys buvo perleistos Maskvai. Kanclerė taip pat pripažino, kad istorinė atsakomybė dėl Antrojo pasaulinio karo tenka Vokietijai.

„Mano požiūriu, Molotovo-Ribbentropo paktą sunku suprasti, jeigu neatsižvelgiama į papildomą slaptąjį protokolą, – sakė ji. – Remdamasi šiuo požiūriu, manau, kad tai nebuvo teisinga – tai buvo atlikta neteisėtu pagrindu.“

Vokietijos lyderė apsilankė Maskvoje kitą dieną po to, kai ji kartu su kitų Vakarų šalių lyderiais ignoravo didžiulį karinį paradą Raudonojoje aikštėje, minint pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines.

Tačiau A.Merkel pagerbė per karą žuvusius Sovietų Sąjungos žmones, kartu su V.Putinu padėjusi vainiką Nežinomo kareivio kapo memoriale prie Kremliaus sienų.