Maskvos meras Sergejus Sobianinas nusprendė užbėgti opozicijai už akių ir paskelbė išankstinius sostinės vadovo rinkimus, kuriuos turėtų nesunkiai laimėti.
Palankus metas
Artimas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas S.Sobianinas pateikė šalies vadovui atsistatydinimo prašymą, kad galėtų dalyvauti išankstiniuose Maskvos mero rinkimuose. Prezidentas prašymą patenkino ir nurodė jam laikinai eiti mero pareigas iki rinkimų rugsėjo 8-ąją.
Maskvos taryba tuomečio prezidento Dmitrijaus Medvedevo teikimu S.Sobianiną sostinės meru paskyrė 2010 m. spalio 21 d., ir jo įgaliojimai turėjo baigtis 2015-aisiais. Ekspertai teigia, jog dabar, kai reitingai dar pakankami, kad būtų galima tikėtis pergalės, jam labai palankus metas pelnyti mandatą iki 2018 m.
„Jį palaiko 53–55 proc. rinkėjų. Artimiausiu metu, kadangi jis kontroliuoja žiniasklaidos priemones, reitingai gali būti “išsukti„ dar labiau“, – sakė Levados nuomonių tyrimų centro vadovas Levas Gudkovas.
„S.Sobianino reitingai aukšti, o opozicija kol kas yra prastesnės formos, kad su juo konkuruotų. Visi ruošėsi balotiruotis 2015 m.“, – teigė politologas Aleksejus Makarkinas.
Kremlius mažina riziką
JAV laikraštis „The New York Times“ svarsto, jog išankstiniai rinkimai skelbiami todėl, kad Kremlius pajuto politinių permainų riziką. Anot leidinio, Kremliaus pareigūnams nerimą kelia regioninių ir savivaldos rinkimų serija, grąžinta pernai atlikus politinę reformą. Ypač nerimaujama dėl Maskvos, kuri gerokai atšalo V.Putino atžvilgiu.
Opozicija turės mažai laiko deramai pasiruošti rinkimams: birželį, liepą ir rugpjūtį. Rinkimų kampanija vyks vasarą, kai Maskva ištuštėja ir būna politinis štilis.
Maža to, opozicija yra demoralizuota, bejėgiškai stebinti, kaip teisiamas jos lyderis Aleksejus Navalnas ir kelios dešimtys kitų pernykščio protesto Maskvos Bolotnajos aikštėje dalyvių.
„Šis planas leidžia manyti, kad Kremliaus prognozuotojai nesitiki, jog artimiausiu metu ekonominė padėtis ir politinės nuotaikos gerės. Galbūt jie netgi baiminasi, kad S.Sobianinas nelaimėtų 2015-aisiais, kai baigsis jo kadencija“, – svarstė „The New York Times“.
Šio leidinio kalbinta Maskvos Carnegie centro ekspertė Marija Lipman sakė: „Protestuotojai, šitie modernizuoti rusai, galbūt ir nėra politinė jėga, bet jų nuotaikos yra veiksnys, kurio negali ignoruoti. Kremlius ir asmeniškai V.Putinas bando išvengti rizikos, sumažinti ją, net jeigu ji nėra labai didelė.“
Tik naivūs nemato apgaulės
Tarp politikų, kurie norėtų pretenduoti į Maskvos merus, yra A.Navalnas, bet jis teisiamas byloje dėl valstybės lėšų grobstymo. Opozicijos lyderiui gresia 10 metų kalėjimo. Tačiau netgi lygtinė bausmė užkirstų jam kelią dalyvauti rinkimuose.
Kitas pretendentas yra milijardierius Michailas Prochorovas, kuris kandidatavo 2012 m. prezidento rinkimuose, bet po jų greitai dingo iš politinės scenos. Jis sakė dar pasvarstysiantis dėl dalyvavimo mero rinkimuose, bet pasmerkė S.Sobianino žingsnį ir apkaltino jį bijant švarių rinkimų.
„Tik naivuoliai čia neįžvelgia apgaulės: pasirinkti metą, kai politiniams oponentams neįmanoma mobilizuotis, ir organizuojant kampaniją praleisti trumpą vasarą, vasarnamių ir atostogų sezoną“, – S.Prochorovas rašė savo tinklaraštyje.
Išbandytas scenarijus
Maskvos gyventojai pastarąjį kartą merą tiesiogiai rinko 2003 m. Po metų prezidento V.Putino iniciatyva gubernatorių bei Maskvos mero rinkimai buvo panaikinti ir grąžinti tik pernai. Rugsėjo 8 d. kartu su Maskvos meru bus renkamas ir Maskvos srities gubernatorius.
Grąžinus gubernatorių rinkimus, scenarijus, kai regiono vadovas savanoriškai palieka postą, kad būtų iš anksto išrinktas, jau buvo išbandytas. Šitaip pernai buvo perrinktas Riazanės srities gubernatorius Olegas Kovaliovas. Be to, balandį prezidentas pasirašė įsaką, leidžiantį regionams atsisakyti tiesioginių gubernatoriaus rinkimų. Tokį sprendimą savo regione priėmė Ingušijos parlamentas.
Naujausi komentarai