Latvijoje vėl auga Rusijos įtaka. Anot britų laikraščio "The Guardian", tai ypač pastebima Jūrmaloje, kur susitinka rusų oligarchai, deputatai ir... mafiozai.

Mįslinga žmogžudystė

Būtent Jūrmaloje prieš penkerius metus žmonės paskutinį kartą matė gyvą rusų magnatą Leonidą Rožeckiną. Teisėsauga jo viloje aptiko kraujo pėdsakų, bet nerado jokio kūno.

Pernai vasarą už 40 km nuo vilos miške buvo rasti žmogaus palaikai. Kišenėje gulėjo L.Rožeckino kredito kortelė, bet pareigūnai iki šiol negali tvirtai pasakyti, ar tai iš tiesų yra dingusio multimilijonieriaus kūnas.

L.Rožeckino motina įsitikinusi, kad jį nužudė Rusijos agentai. Magnatas įsivėlė į ginčus su Kremliumi, tiksliau į verslo konfliktą su buvusiu Rusijos komunikacijos ministru ir keliais įtakingų ryšių turinčiais oligarchais.

Taip pat keliama versija, kad L.Rožeckinas suklastojo savo mirtį ir ramiai gyvena Jungtinėse Valstijose kita pavarde.

Ši istorija yra ryškus pavyzdys, kaip 2 mln. gyventojų turinti Baltijos šalis tapo Rusijos interesų: ekonominių, politinių ir net kriminalinių, žaidimų aikštele. O kartais, kaip rodo L.Rožeckino pavyzdys, visų trijų kartu.

Žinomi svečiai

Praėjus dviem dešimtmečiams, kai buvo paskelbta Latvijos nepriklausomybė, Rusijos įtaka šalyje vėl auga. Tai geriausiai matoma Jūrmaloje, vaizdingame kurorte su pušynais ir mediniais vasarnamiais.

Kiekvieną vasarą Rusijos turtuoliai suplūsta čia į muzikos festivalį "Naujoji banga". Jie susitinka, bendrauja, linksminasi. Staliukas koncertų salės VIP zonoje kainuoja maždaug 120 tūkst. litų. Juokaujama, kad visų svečių turimi turtai kartu sudėti viršytų Latvijos biudžetą.

Tarp svečių iš Rusijos yra ir oligarchų, ir Dūmos deputatų, ir nusikaltėlių, ir šnipų. Prieš keletą metų čia buvo užsukęs milijardierius Romanas Abramovičius, taip pat turtingiausias Ukrainos žmogus Rinatas Achmetovas, kitas rusų milijardierius Michailas Fridmanas. Pernai čia buvo pastebėtas Vladimiras Proničevas, Federalinės saugumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už sienų apsaugą.

Pasak Latvijos žurnalisto Leonido Jakobsono, Jūrmaloje netrūksta ir kitokių klientų – mafijos.

Pernai čia buvo nušautas Rusijos verslininkas Nikolajus Kirilovas, grįžtantis iš paplūdimio su jauna palydove. Viena versijų teigė, kad jis buvo įsivėlęs į kontrabandą. Kaip jau tapo įprasta, žudikų išaiškinti nepavyko.

2010 m. į Jūrmalą atsikraustė Viačeslavas Šestakovas, siejamas su Rusijos mafijos vadeiva Aslanu Usojanu, nužudytu praėjusią savaitę Maskvoje. Praėjusį mėnesį Latvijos valdžia paskelbė jį šalyje ir visoje ES nepageidaujamu asmeniu.

Įtartini pinigai

"Jūrmalos festivalis – tai ne muzikos festivalis. Nebūtina važiuoti į Latviją, kad pasiklausytum rusų popžvaigždžių. Tai galima padaryti Rusijoje, – aiškino žurnalistas L.Jakobsonas. – Bet iš tikrųjų Jūrmalos festivalis yra svarbi akimirka. Rusijos mafija ir valdžia susirenka vienoje vietoje. Jie aptaria bendras ir pasaulines problemas, svarsto, kaip pumpuoti pinigus per Baltijos šalis."

Vis daugėja įkalčių, kad Latvija tampa rojumi įtartiniems Rusijos pinigams.

Praėjusios savaitės ataskaitoje Europos Komisija gyrė Latvijos ekonominį atsigavimą po krizės, bet pabrėžė, jog šalis padarė nepakankamai, kad apsaugotų savo bankų sistemą nuo pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir kitų finansinių nusikaltimų.

Pusė Latvijoje investuotų pinigų – maždaug 10 mlrd. dolerių, atėjo iš užsienio investuotojų. Dauguma jų gyvena buvusiose SSRS respublikose, tokiose kaip Ukraina, Kazachstanas ir Turkmėnija. JAV valstybės departamentas pareiškė nerimą dėl tokios Latvijos priklausomybės nuo išorinių pinigų, nes tai kursto sisteminę pinigų plovimo riziką.

"Latvija yra pirmasis taškas pinigų plovėjams, kurie nori pervesti savo pinigus į ES, – sakė nevyriausybinės organizacijos "Global Witness" atstovas Tomas Mayne'as. – Kai pinigai patenka į ES, kur bankai palaiko glaudžius ryšius, juos labai lengva toliau pervesti vienur ar kitur. Latvija yra vienas pagrindinių centrų. Tai silpnoji vieta."

Maskvos šešėlis

Tamsius sandorius tyrinėjantis žurnalistas L.Jakobsonas įsigijo daug priešų. Pernai nežinomi asmenys užpuolė jį laiptinėje ir sužeidė veidą peiliu.

L.Jakobsonas paviešino elektroninius laiškus, esą rodančius, kad Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba SVR slapta finansavo dabartinio Rygos mero Nilo Ušakovo rinkimų kampaniją 2009 m. N.Ušakovas neneigia, kad elektroniniai laiškai tikri, bet policija dvi dienas tardė žurnalistą dėl jų galimos vagystės.

Jaunas ir energingas buvęs žurnalistas N.Ušakovas yra etninis rusas. Jis vadovauja Santarvės centrui – penkių partijų koalicijai, remiamai Latvijos rusų. Griežta Latvijos taupymo programa pamalonino Tarptautinį valiutos fondą, bet papiktino daugelį šalies gyventojų. Todėl populistinis Santarvės centras ateityje gali gerokai sustiprinti savo pozicijas.

Tai kelia nerimą etniniams latviams, kurie laiko šią politinę jėgą Maskvos verslo ir politiniu įgaliotiniu. Santarvės centras sukėlė daug įtarimų, kai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Rusijos prokremliška partija "Vieningoji Rusija".

Tramplinas į Vakarus

ES diplomatai Rygoje sutinka, kad Rusijos žvalgyba aktyviai darbuojasi Latvijoje. Vienas jų laikraščiui "The Guardian" anonimiškai pripažino: "Jie sėkmingai prasiskverbė į šios šalies rusų elitą."

Anksčiau Rygoje KGB agentų dirbęs, o dabar Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Borisas Karpičkovas taip pat patvirtino, kad patogi Latvijos geografinė padėtis pavertė šią šalį vartais į Vakarus Rusijos šnipams, kontrabandininkams, pinigų plovėjams ir kitokio pobūdžio nusikaltėliams.

"Latvija yra trijų Baltijos šalių centras. Rusijos saugumo tarnybos naudojasi šia šalimi kaip tramplinu siųsdami savo žmonės į Europą ir JAV", – sakė jis ir pridūrė, kad Rusijos šnipai su Latvijos pasais gali nepastebimi keliauti po visą ES.