Dabar įtariama, kad J. Dorsey`us pasinaudojo „Twitter“ turima akcininkų veto teise, kad užblokuotų informacijos teikimą Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV). Iki šiol ji tai darė per kompaniją „Dataminr“.

Įdomu tai, kad po 5 proc. „Dataminr“ akcijų turi „Twitter“ ir CŽV. Tik, skirtingai nei „Twitter“, CŽV veto balso neturi. Dar įdomiau, kad Kremliaus kontroliuojama televizija „Russia today“ informacijos ir toliau gaus. Iš televizijos – tiesus kelias į Rusijos saugumo tarnybą.

Nesutarimai tarp Jungtinių Valstijų teisėsaugos ir Silicio slėnio technologijų kompanijų vėl padidėjo, kai kompanija „Twitter“ atsisakė CŽV tiekti rūšiuotą informaciją, per kompaniją „Dataminr“. Ši kompanija yra vienintelė pasaulyje, kuriai leidžiama naudotis visu „Twitter“ naujienų srautu. Naudodama sudėtingus algoritmus, ji prižiūri milijonus vadinamųjų „tweetų“ [„Twitter“ socialiniame tinkle rašomų žinučių – LRT.lt], kuriuos surūšiuoja, vėliau šią informaciją parduoda žiniasklaidos agentūroms.

„Dataminr“ veikia tokiu principu: įsivaizduokite, kad kur nors pasaulyje nutiko įvykis, o apie jį socialiniuose tinkluose praneša vietiniai gyventojai. Pavyzdžiui vienas vartotojas pranešė apie sprogusią bombą Egipte. Tada toje pačioje vietoje po kelių sekundžių pasirodo ir daugiau panašios informacijos socialiniame tinkle „Twitter“. „Dataminr“ algoritmas nustato, kad šios žinutės yra susijusios ir tai gali būti svarbi naujiena apie teroristinį išpuolį.

Surūšiavusi šią informaciją „Dataminr“ siunčia naujienų agentūroms, kurios gali greičiau pamatyti svarbią informaciją, susijusią su šiuo įvykiu. Agentūroms nereikia pačioms rinkti informacijos. Taip žiniasklaida ir vartotojai apie krizines situacijas sužino greičiau.

Tokiu pačiu principu informaciją iš „Dataminr“ pastaruosius dvejus metus pirkdavo ir CŽV, tačiau dabar to padaryti negalės. Neoficialiomis žiniomis nebeleisti CŽV pirkti informacijos iš „Dataminr“ nusprendė „Twitterio“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Jack`as Dorsey. Žmogus, kuris save apibūdina kaip labai santūrų ir kuklų – jis „Twitter“ būstinėje net neturi kabineto ar darbo stalo. Visus  darbus sugeba, kaip pats teigia, atlikti planšetiniu kompiuteriu. J. Dorsey dažnai lyginamas su legendiniu technologijų gigantu Apple kompanijos įkūrėju Steve`u Jobsu.

„Twitter“, aiškindama, kodėl nusprendė nebeparduoti informacijos CŽV, argumentuoja, kad nenori prisidėti prie žmonių sekimo. Bandė prisidengti panašiu argumentu kaip kompanija „Apple“, sakydama, kad gynė privačią vartotojų informaciją.

2015 gruodžio 2-dieną San Bernardin teroristai nužudė 14 žmonių. Vėliau per reidus užpuolikų namuose buvo rasti „Apple“ mobilieji telefonai, kurie buvo užrakinti. FTB paprašė „Apple“, kad ši atrakintų telefonus su užkoduota informaciją, tačiau „Apple“ teigė, kad jie to padaryti negali. FTB padavė „Apple“ į teismą, kuris liepė Silicio slėnio technologijų gigantei atrakinti vieną mobilųjį telefoną.

Tada „Apple“ bandė įrodyti – jeigu atrakins vieną telefoną, o tai įmanoma padaryti tik sukuriant naują operacinę sistemą su vadinamosiomis „užpakalinėmis durimis“, pro tas duris vėliau patekti galės bet kas. Argumentas, kurį „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas apibūdino taip:

„Šiandien jūsų išmaniajame telefone yra saugoma daug jūsų privačios informacijos: finansiniai duomenys, intymūs pokalbiai su šeima ar bendradarbiais, gal net verslo paslaptys. Jūs turite turėti galimybę šią informaciją apsaugoti. Vienintelis mums žinomas būdas, kaip tai padaryti, yra užšifruoti, nes jeigu bus paliktas būdas mums šią informaciją pažiūrėti, tada ją galės pažiūrėti ir programišiai. Buvo daug siūlymų, kad paliktume atsargines duris šiai informacijai pasiekti, bet realybė tokia: jeigu mes jas paliksime, tuomet pro jas gali patekti visi: ir geri, ir blogi“, – tuomet sakė T. Cookas.

„Apple“ tuomet gynė privatumo politiką. [...] Tačiau „Twitter“ nenoras CŽV parduoti rūšiuotos informacijos nesuprantamas, net didžiausiems privatumo šalininkams. „Dataminr“ rūšiuoja ir prekiauja vieša informacija. Ją parduoda visoms ją nusipirkti norinčioms naujienų agentūroms. „Apple“ nenorėjo atiduoti privačios informacijos, o „Dataminr“ rūšiuoja viešas žinutes. Prie privačios vartotojų informacijos jie kišti rankų ir prekiauti ja negali.

Didžiausią žiniasklaidos nepasitenkinimą sukėlė tai, kad nors „Twitter“ neleis CŽV naudotis šia informacija, tačiau Rusijos federalinė saugumo tarnyba šią informaciją ir toliau gaus. Kyla klausimas – kaip „Twitter“ gali neleisti savo žvalgybos tarnybai gauti šios informacijos, o didžiausią grėsmę šalies saugumui keliančiai Rusijos žvalgybos tarnybai leis?

„Dataminr“ teikia paslaugas televizijos kanalui „Russia Today“, per kurį visą informaciją gauna ir FST agentai. Vakariečiai nelinkę „Russia Today“ kanalo vertinti, kaip Kremliaus įrankio, o laiko jį paprastu nepriklausomu kanalu, nepaisant fakto, kad kanalą įkurdamas V. Putinas argumentavo, jog pagrindinė jo paskirtis – atsverti anglo-saksiškąją propagandą pasaulio žiniasklaidoje.

„Twitter“ gal ir mano, kad gina amerikiečių privatumą, nuo per didelio šnipinėjimo, bet šiuo atveju kompanija greičiau savavališkai trikdo Amerikos saugumo interesus, kurie, šiuo konkrečiu atveju, nekelia jokios grėsmės amerikiečių privatumui.