Vengrijos, Lenkijos ir Čekijos lyderiai, kurie visi laikosi griežtos antiimigracinės pozicijos, vedė derybas su aukščiausio rango Europos Sąjungos pareigūnais, blokui mėginant reformuoti prieglobsčio suteikimo taisykles praėjus penkeriems metams po žemyną ištikusios migracijos krizės.

Europos Komisija, bloko pagrindinė vykdomosios valdžios institucija, trečiadienį paskelbė naujus planus dėl griežtesnės sienų kontrolės ir supaprastintos atmestų prieglobsčių prašytojų išsiuntimo procedūros.

Tačiau Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad šių priemonių nepakanka, pabrėždamas, kad pabėgėliai turi būti tikrinami stovyklose už Europos ribų.

„Nėra jokio proveržio – yra daug pokyčių, bet tai dar nėra proveržis“, – žurnalistams sakė V. Orbanas po derybų Briuselyje su kolegomis iš Čekijos ir Lenkijos bei EK pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Šios trys šalys kartu su Slovakija sudaro vadinamąją Višegrado grupę, kuri griežtai priešinosi ankstesnėms ES pastangoms skirstyti pabėgėlius pagal privalomų kvotų sistemą.

„Proveržis reikštų išorinius „karštuosius taškus“, kad niekas negalėtų žengti į Europos Sąjungos teritoriją neturėdamas tam leidimo“, – pažymėjo V. Orbanas, turėdamas omenyje siūlymą steigti patikrinimo centrus už Europos ribų.

V. Orbanas pridūrė, kad vėliausio EK „pasiūlymo tonas“ jam labiau prie širdies, bet pareiškė, jog „pagrindinis požiūris nepakito“.

„Jie norėtų valdyti migraciją ir nestabdyti migrantų“, – teigė vengrų premjeras.

„Vengrijos pozicija yra tokia: stabdykime migrantus. Tai du skirtingi dalykai“, – nurodė jis.

ES planas pertvarkyti vadinamąjį Dublino prieglobsčio prašytojų reglamentą – kuris, kaip pripažino pati U. von der Leyen, patyrė fiasko – buvo pristatytas dvi savaitės po to, kai gaisras Graikijos Lesbo saloje sunaikino perpildytą migrantų stovyklą ir vėl iškėlė į dėmesio centrą šią problemą.

Pagal šį planą ES šalys, nenorinčios priimti daugiau migrantų, galėtų prisiimti atsakomybę už atvykėlių, kurių prieglobsčio prašymai atmetami, išsiuntimą atgal į jų gimtąsias šalis.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pavadino mintį, kad imigrantų nenorinčios priimti valstybės turi užtikrinti jų repatriaciją, „didžiausia nesąmone“.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Europos Komisija vis dar nesupranta, kad norėdami užkirsi kelią nelegaliai migracijai, turime sustabdyti nelegalius migrantus jiems atvykstant į Europos teritoriją“, – sakė A. Babišas.

Jo kolega lenkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) savo ruožtu pareiškė, kad Višegrado grupė neatsisakys savo reikalavimo vykdyti „kuo griežčiausią ir veiksmingiausią sienų kontrolės politiką“.

„Norime užkirsti kelią problemoms jų atsiradimo vietoje, užuot vėliau sprendę didžiulius ir prieštaringai vertinamus siūlymus dėl migracijos politikos, kurių turėjome 2016, 2017 ir 2018 metais“, – nurodė jis.

Po susitikimo su trimis lyderiais U. von der Leyen parašė tviteryje, kad visi jie „gerai padiskutavo“ ir „sutiko glaudžiai bendradarbiauti“.

ES planai taip pat nuvylė tuos, kas laikosi priešingos nuomonės šiuose debatuose: migrantų teisių gynėjai pasmerkė iniciatyvas kaip kurstančias ksenofobiją ir populizmą.