„Mes visada perspėdavome, kad brėžiant liniją nesibaigiančiai Aljanso plėtrai į rytus ... turime suprasti, kad artėjant (NATO) karinei infrastruktūrai mes, savaime suprantama, imsimės būtinų karinių techninių priemonių“, – S.Lavrovas sakė Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“.

„Mums visą laiką sakydavo, kad NATO neketina imtis jokių priemonių, kurios kenktų Rusijos saugumui. Vis dėlto, jeigu tokių ketinimų nėra, o infrastruktūra – prie pat mūsų slenksčio, tuomet veikiausiai reikės vadovautis ne ketinimais, o tuo, ką matome savomis akimis“, – pabrėžė S.Lavrovas.

Pasak jo, kalbos, kad Rusija pradėjo pavojingus veiksmus NATO pašonėje, tėra nesąžiningas mėginimas „viską apversti aukštyn kojomis“.

„Tuo tarpu NATO karinė infrastruktūra, nepaisant prisiimtų įsipareigojimų, artėja prie mūsų sienų, o kai mes imamės priemonių, kad būtume labiau užtikrinti savo saugumu, mums sako, kad Rusija pavojingai veikia prie Aljanso sienų. Juk tai NATO sienos šliaužia prie mūsų“, – piktinosi S.Lavrovas.

Jis taip pat pareiškė, kad Maskva gerbtų Švedijos potencialų sprendimą įstoti į NATO, bet būtų priversta imtis atsakomųjų priemonių dėl Aljanso priartėjimo prie savo sienų.

„Jeigu Švedija nuspręs įstoti į NATO, mums nekils minčių, kad švedai nuspręs mus pulti. Tai galiu pasakyti iš karto“, – nurodė diplomatijos vadovas.

„Tačiau tokiu atveju Švedijos karinė infrastruktūra taptų pavaldi NATO vyriausiajam vadui, todėl mes, be abejo, dėl šios priežasties turėtume imtis būtinų karinių techninių priemonių, remdamiesi prielaida, kad kitapus sienos yra karinis politinis blokas, laikantis Rusiją grėsme ir nori ją visokeriopai suvaržyti“, – pridūrė jis.