„Nesibaigiančios mūsų tėvynainių diskriminacijos sąlygomis daugelyje šalių, visų pirma Baltijos šalyse ir Ukrainoje, būtina tobulinti jų politinių, pilietinių ir etnokultūrinių teisių apsaugą“, – pareiškė S. Lavrovas, atidarydamas Užsienyje gyvenančių tautiečių palaikymo ir teisių gynimo fondo Patikėtinių tarybos susirinkimą.

Pasak ministro, dabartinėje situacijoje būtina „didinti pastangas išlaikyti rusų kalbos pozicijas, išsaugoti kultūros paveldą, istorinę atmintį ir bendrai priešintis diskriminacijai, taip pat ir buitiniame lygmenyje“.

S. Lavrovas gerai įvertino Fondo veiklą šioje srityje. Ji, pasak ministro, „visiškai atitinka tarptautinės teisės normas“.

„Tai liečia ir pastangas, kurių dabar imamės bendradarbiaudami su virtine kitų JT, ESBO ir Europos Tarybos valstybių dėl pasipiktinimą keliančio švietimo įstatymo, kurį priėmė Ukrainos Aukščiausioji Rada“, – pabrėžė S. Lavrovas.

Maskva nuolat prikiša Latvijai ir Estijai, kad dalis šių šalių gyventojų iki šiol neturi jokios šalies pilietybės. Lietuvoje tokios problemos nėra - po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos pilietybę gavo visi gyventojai.

Ukrainos švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas mokymas ukrainiečių kalba, neseniai sukritikavo ne tik Rusija, bet ir Vengrija.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad Rusija sąmoningai kursto etninę priešpriešą Baltijos šalyse, siekdama didinti Kremliaus įtaką.

„Rusijos tėvynainių politika skiriasi nuo įprasto demokratinės valdžios požiūrio į užsienyje gyvenančius savo tautiečius. Tėvynainio statusas reiškia ne etninę priklausomybę rusų tautai, bet pirmiausia lojalumą dabartiniam Kremliaus režimui (...) Vienas iš būdų eskaluoti etninę įtampą Baltijos valstybėse yra nuolat ir nepagrįstai kaltinti jas pažeidinėjant tautinių bendruomenių teises.“, - rašoma šių metų Lietuvos žvalgybos institucijų ataskaitoje.

„Rusijos tėvynainių politikos tikslas Baltijos valstybėse yra formuoti Rusijos įtakos sklaidai palankią terpę ir silpninti šių valstybių socialinį integralumą kurstant etninę priešpriešą“, - teigiama dokumente.