Ko tik nepamatysi Centrinėje Afrikos Respublikoje (CAR). Kinijoje ir Bulgarijoje pagamintos granatos, raketų laidyklės iš Irano, belgiškos, britiškos ir čekiškos kulkos. Na, o dar ir ginklai iš Ispanijos ir Kamerūno. Kiekvienas naudojasi proga. O kruvinas konfliktas toliau šienauja aukas.

Smurto protrūkis

CAR, krečiamoje konflikto tarp krikščionių ir musulmonų, per praėjusius metus žuvo daugiau nei 5 tūkst. žmonių. Šalis skendi chaose, nors padėtis, bent kaip sakoma, šiek tiek pagerėjo.

Jungtinės Tautos pasiuntė į CAR taikdarius, o Prancūzija, jau anksčiau įsitraukusi į šio konflikto malšinimą, pranešė, kad ketina sumažinti savo 2 tūkst. karių kontingentą.
Tačiau, atrodo, kai kam pilietinis karas – puikus pasipelnymo šaltinis. Juk kariauti reikia, o kariauti be ginklų – neįmanoma.

CAR galima aptikti įvairiausių pasaulio šalių ginklų gamintojų ginklų: nuo Kinijos iki Čekijos, Ispanijos ar Irano amunicijos gamintojų produkcijos.

Su šiais ginklais kovoja tiek vyriausybės pajėgos, tiek sukilėliai. Ir visai nesvarbu, kokiu būdu šios žudymo mašinos pateko į kovotojų rankas – legaliai ar nelegaliai.
Tūkstančiams civilių žmonių teko bėgti iš namų, kai gerai ginkluoti CAR musulmonų sukilėliai, priklausantys vadinamajai "Selekos" (Sąjungos) sukilėlių koalicijai, 2012 m. surengė plataus masto puolimą šalyje.

Jiems 2013 m. pavyko nuversti CAR vyriausybę ir prezidentą François Bozizé, o "Selekos" vadovas Michelis Djotodia tapo šalies prezidentu – pirmuoju šalies istorijoje musulmonu, užėmusiu šį postą. Tiesa, juo jis išbuvo vos metus, nes pats buvo priverstas atsistatydinti šalyje kilus dar didesniems susirėmimams tarp skirtingų religinių grupių.
Žinoma, šie perversmai ir žiaurumai nebūtų buvę įsivaizduojami be ginklų, kuriais dosniai CAR kovotojus aprūpino kitos pasaulio šalys.

Lyg su vežimu vežk

"82-2 tipo granatos – populiariausios per šį konfliktą", – pastebėjo Vakarų saugumo ekspertai.

Pasak jų, viena granata šioje Afrikos šalyje – pigesnė nei buteliukas kokakolos gėrimo. "Jų (granatų) tiek daug, kad vidutinė vienos kaina svyruoja nuo 50 Jungtinių Valstijų dolerio centų iki 1 dolerio", – pastebėjo tyrėjai ataskaitoje.

Būtent 82-2 tipo granatos pridarė daugiausia žalos per konfliktą. Sprogusios jos žudė ir traumavo žmones. Paprastai civilius. "Jos (granatos) mažos, jas paprasta naudoti, jos turi nemenką poveikį ir, svarbiausia, jos – pigios", – konstatavo ekspertai.

Nuo 2006 m. apie 25 tūkst. 82-2 tipo granatų į CAR buvo pristatytos iš gamyklų Kinijoje. Tiesa, atsiųstos jos buvo iš Nepalo, kaip oficialiai deklaruota dokumentuose. Nors Nepalo kariuomenė patvirtino, kad panašaus tipo granatų nenaudoja ir nenaudojo.

Ginklų verslas

Dalis ginklų Afriką pasiekia iš įvairių šalių vyriausybių sandėlių, kiti – kontrabandos keliu.

Paprastai ginklus nelegaliu keliu atgabena užsieniečiai samdiniai. Afrikos šalių sienos – iš esmės nesaugomos.

Taigi, pristatyti ginklus – ne taip jau ir sunku. Nemažai įvairios amunicijos į CAR atkeliauja iš kaimyninio Sudano. Kai ginklus gauna įvairios sukilėlių organizacijos, įsivyrauja chaosas.

Įvairių gaujų tarpusavio kautynės neretai baigiasi šimtų ir net tūkstančių civilių žūtimis.

"2013 m. į CAR iš Sudano buvo atgabentos bent dvi didelės ginklų siuntos oro transportu, – konstatavo ekspertai, atlikę analizę. – Galima spėti, kad iš kaimyninės šalies į CAR buvo atgabentos Kinijos arba Irano ginklų gamintojų prekės."

Tiesa, siuntos iš Sudano CAR pasiekė tuo metu, kai "Selekos" sukilėliams dar negaliojo JT paskelbtas ginklų embargas. Kita vertus, jeigu ginklai iš Sudano pateko į CAR, tai pažeistų galiojančius Kinijos ir Sudano susitarimus, kurie draudžia perpardavinėjimą.

"Nepaisant to, kad taip ir lieka neaišku, kas ginklus pristatė ir iš kur jie, "Seleka", būdama valdžioje, užtvindė CAR ginklais", – pažymėjo "Human Rights Watch" atstovas Lewisas Mudge'as.

Religinis karas

Maždaug 50 proc. CAR gyventojų – krikščionys, o musulmonų šalyje gyvena vos apie 15 proc. Todėl "Selekos" įvykdytas perversmas 2013 m. sukėlė pasipiktinimo bangą šalyje.

Netrukus susibūrė musulmonams oponuojantys krikščionų sukilėlių būriai. Užvirė kruvinos skerdynės, kurių aukomis tapo daugiausia paprasti šalies gyventojai.

Prieš puolimą "Seleka" kaltino tuometiį CAR prezidentą F.Bozizé, kad šis sulaužė taikos susitarimus tarp musulmonų ir krikščionių bendruomenių, pasirašytus 2007 ir 2011 m.
Netrukus po to, kai paskelbė karą vyriausybei, "Selekos" sukilėliams pavyko užimti dideles šalies teritorijas centrinėje ir rytinėje šalies dalyse. Į CAR kariuomenes pasiuntė Čadas, Gabonas, Kamerūnas, Angola, taip pat Pietų Afrika ir Kongo Demokratinė Respublika bei Kongo Respublika.

Tačiau pilietinio karo Afrikos Sąjungos kariuomenei sustabdyti nesisekė. 2013 m. kovo mėnesį sukilėliai užėmė CAR sostinę Bangį. F.Bozizé buvo priverstas pasitraukti iš šalies, o jo vietą užėmė musulmonas M.Djotodia. Situacijai stabilizuoti CAR naujoji vyriausybė kreipėsi pagalbos į JT.

Tačiau "Selekos" lyderis M.Djotodia ilgai posto neišlaikė. Jis 2014 m. pradžioje atsistatydino. O F.Bozizé šalininkai toliau rėmė ietis su "Selekos" kovotojais. Nauja smurto banga buvo kaip niekuomet kruvina.

Galiausiai, įsikišus tarptautinei bendruomenei, konfliktas buvo stabilizuotas. Įsikišus JT ir Prancūzijos karinėms pajėgoms, pavyko kariaujančias puses sutramdyti.

Perversmų šalis

Stabilios valdžios CAR nebuvo nuo 1960 m., kai buvo paskelbta šios šalies nepriklausomybė nuo Prancūzijos.

Netrukus po prancūzų pasitraukimo iš šios jų kolonijos prasidėjo kova dėl valdžios. Galų gale valdžioje įsitvirtino Prancūzijos remiamas Davidas Dacko, kuris tapo šalies prezidentu.

Tačiau jį per 1965 m. karinį perversmą nuvertė tuometis kariuomenės vadas generolas Jeanas-Bédelis Bokassa. Tuo metu socioekonominė situacija šalyje buvo kaip niekuomet sudėtinga.

J.B.Bokassa 1976 m. CAR paskelbė imperija, o save titulavo jos imperatoriumi. Jis laikomas vienu žiauriausių po nepriklausomybių paskelbimo Afrikos diktatorių. Nors jam buvo pritaikyta amnestija, generolas, kaip sakoma, yra atsakingas už daugybę įvairių nusikaltimų.

Vis dėlto po trejų metų imperija žlugo, o prancūzai į valdžią sugrąžino D.Dacko. Bet 1981 m. įvykus dar vienam valstybės perversmui, į valdžią atėjo prezidentas Andre Kolingba.

Jis išleido naują konstituciją ir rėmė savo etninę grupę jakoma, kuri sudarė vos 4 proc. šalies gyventojų, bet kuri jo valdymo laikais įsitvirtino svarbiausiuose valdžios postuose.
A.Kolingba leido surengti šalyje pirmuosius demokratiškus rinkimus, kuriuos laimėjo Ange Félixas Patassé. Tiesa, jis iš postų ėmė šalinti A.Kolingba gentainius. Jo valdymo metais gausėjo skandalų, kurie kėlė visuomenės nepasitenkinimą.

A.Kolingba bandė suorganizuoti perversmą prieš varžovą, tačiau A.F.Patassé su kaimyninių šalių pagalba išsilaikė valdžioje.

Bet A.F. Patassé valdymas sukėlė chaosą visoje šalyje. Galiausiai 2002 m. jį nuvertė generolas F.Bozizé, kurį A.F. Patassé kaltino prisidėjus prie A.Kolingbos organizuoto perversmo.

Po metų F.Bozizé save paskelbė šalies prezidentu, 2004 m. buvo patvirtinta nauja šalies konstitucija, o dar po metų F.Bozizé buvo paskelbtas prezidento rinkimų nugalėtoju.

2012–2015 m.: pilietinis karas CAR

• 2013 m. pradžioje "Selekos" sukilėliai užėmė kelis svarbius CAR miestus ir priartėjo prie sostinės.
• 2013 m. kovo mėn.: "Seleka" užėmė šalies sostinę Bangį. F.Bozizé buvo priverstas sprukti iš šalies. Naujasis šalies lyderis M.Djotodia suspendavo 2004 m. konstituciją ir paleido parlamentą. Šį perversmą pasmerkė tarptautinė bendruomenė.
• 2013 m. rugpjūčio mėn.: M.Djotodia prisiekė kaip šalies prezidentas. JT perspėjo, kad CAR situacija destabilizuojasi.
• 2013 m. rugsėjo mėn.: M.Djotodia paskelbė, kad paleidžia "Selekos" koaliciją. Tačiau susilaukė kritikos, kad nesugeba tinkamai kontroliuoti sukilėlių.
• 2013 m. spalio mėn.: JT Saugumo Taryba patvirtino, kad dislokuos JT taikdarių pajėgas CAR. Jos parems CAR dislokuotas Afrikos Sąjungos ir Prancūzijos karines pajėgas.
• 2013 m. gruodžio mėn.: tęsiantis susirėmimams tarp krikščionių ir musulmonų bendruomenių Prancūzija dislokavo 1,6 tūkst. karių dalinį CAR.
• 2014 m. sausio mėn.: M.Djotodia paskelbė, kad palieka šalies vadovo postą. Jį pakeitė Catherine Samba-Panza.
• 2014 m. balandžio mėn.: JT pasiuntė į CAR 12 tūkst. taikdarių kariuomenę.
• 2014 m. gegužės mėn.: Prancūzijos ir Estijos kariai, veikdami su ES mandatu, perėmė sostinės Bangio oro uosto kontrolę.
• 2014 m. birželio mėn.: "Seleka" ir krikščionių pajėgos susitarė dėl taikos.
• 2014 m. rugpjūčio mėn.: musulmonų politikas Mahamatas Kamounas paskirtas vadovauti pereinamajai vyriausybei.
• 2014 m. rugsėjo mėn.: JT formaliai perėmė Afrikos Sąjungos taikos palaikymo misijos kontrolę. ES (Prancūzijos) misija tęsiama.