Ieškovai reikalauja, kad Bendrija imtųsi aktyvesnių veiksmų klimato kaitą lemiančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekiui sumažinti ir atkreipia dėmesį į sausras, ledynų tirpimą, vandenynų lygio kilimą ir potvynius, kuriems lemiamos įtakos turi oro temperatūros kilimas

Europos Teisingumo Teismui ieškinį pateikę ieškovai yra „šeimos, gyvenančios pakrantėse, Portugalijoje miškų turinčios šeimos, šeimos, gyvenančios kalnuose ir stebinčios ledynų tirpimą, o taip pat šeimos, gyvenančios šiaurėje ir stebinčios įšalo tirpimą“, – sakė jų advokatė Roda Verheyen (Roda Verhejen) naujienų agentūrai AFP.

Jie „jau jaučia klimato kaitos poveikį, dėl jo patiria žalos... ir sako: „ES, turi turi padaryti viską, kad mus apsaugotum, nes kitaip mes patirsime katastrofišką žalą“, kalbėjo R. Verheyen.

Ieškinys, pavadintas „Žmonių byla dėl klimato“, yra pirma tokio pobūdžio pretenzija ES, sako grupės advokatai.

Anksčiau pateiktų ieškinių pagrindinis tikslas būdavo priversti atskirų šalių vyriausybes imtis griežtesnių kovos su klimato kaita veiksmų.

2015 metais Paryžiuje tarptautinė bendruomenė susitarė siekti, kad temperatūros žemėje augimas nuo priešindustrinių laikų iki šio šimtmečio pabaigos būtų „gerokai žemiau“ 2 laipsnių Celsijaus, o toliau mažinti šią ribą iki 1,5 laipsnio.

Šalys taip pat įsipareigojo mažinti planetos šiltėjimą nulemiančią taršą, keliamą iškastinio kuro, tokio kaip akmens anglys, nafta ir dujos, naudojimą, pereinant prie atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip ir saulės ir vėjo, energetikos.

Pagal dabartinius savanoriškai šalių prisiimtus taršos mažinimo įsipareigojimus, planeta šiltės maždaug trimis laipsniais, sako mokslininkai. Jie prognozuoja, kad tokiu atveju pagausėtų potencialiai katastrofinių potvynių, audrų, sausrų ir smarkiai pakiltų vandenyno lygis.

Pasak mokslininkų, vidutinis temperatūros žemėje augimas jau pasiekė maždaug 1 laipsnį Celsijaus.

ES įsipareigojo iki 2030 metų mažiausiai 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 metų lygiu.

Ieškovai tvirtina, kad tokio įsipareigojimo nepakanka, siekiant apginti jų pagrindines teises į gyvybę, sveikatą, turtą ir darbą“, pranešė šią iniciatyvą palaikanti lobistinė aplinkosaugos grupė „Climate Action Network“.