Pareigūnai paprašys Rusijos parlamento „įgyvendinti priemones Padniestrei apsaugoti didėjančio Moldovos spaudimo akivaizdoje“, sakoma rezoliucijoje. Ją cituoja vietos ir Rusijos naujienų agentūros.
Baiminamasi, kad ši teritorija gali tapti nauju Maskvos konflikto su kaimynine Ukraina židiniu.
Per specialų regiono separatistų suvažiavimą – tik septintąjį per visą istoriją – priimtoje rezoliucijoje teigiama, kad Moldovos vyriausybė pradėjo „ekonominį karą“ prieš Padniestrę, blokuodama gyvybiškai svarbų importą ir siekdama paversti Padniestrę „getu“.
„Tarptautinė bendruomenė negali ignoruoti dabartinio suvažiavimo sprendimų“, – pareiškė separatistų užsienio politikos vadovas Vitalijus Ignatjevas.
Rezoliucija priimta likus dienai iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino metinio pranešimo Rusijos parlamente, Ukrainai susiduriant su sunkumais mūšio lauke.
Tai dar viena kampanija, kuria siekiama sukelti isteriją.
Praėjusį kartą šioje separatistinėje teritorijoje suvažiavimas buvo surengtas 2006 metais, kai deputatai paskelbė apie referendumą dėl integracijos su Rusija. Tąkart balsavimas baigėsi didžiule balsų dauguma „už“.
Padniestrės prašymas lyginamas su 2022-ųjų vasario mėnesį Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje prašymu Maskvai „apsaugoti“ nuo, jų teigimu, nesiliaujančio Kyjivo pajėgų apšaudymo ir išpuolių.
Trečiadienio konferencijoje dalyvavę delegatai beveik neužsiminė apie Ukrainą, rodo valstybinės žiniasklaidos pranešimai. Daugiausia buvo reiškiamas pyktis Moldovos atžvilgiu, kaltinant ją dėl Padniestrės ekonominių sunkumų.
Prieš prasidedant suvažiavimui Moldovos vyriausybės atstovas spaudai neteikė didelės reikšmės kilusiam susirūpinimui.
„Iš Kišiniovo viskas atrodo ramu [...]. Padėties Padniestrėje eskalavimo ir destabilizavimo pavojaus nėra. Tai dar viena kampanija, kuria siekiama sukelti isteriją“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė atstovas.
Įtampa
Moldova kaltina Kremlių kurstant įtampą Padniestrėje. Šiame regione, kuris yra labai priklausomas nuo Maskvos paramos, gyvena daugiausia rusakalbiai.
Nuo tada, kai Maskva prieš dvejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Kišiniovas nerimauja, kad Kremlius gali pasinaudodamas Padniestre atverti naują frontą pietvakariuose, Odesos kryptimi.
2022-aisiais šį nedidelį regioną sudrebino neišaiškinti sprogimai, kurie, karinių analitikų nuomone, galėjo būti Rusijos bandymas įtraukti Padniestrę į konfliktą.
Praėjusių metų kovo mėnesį Padniestrės prorusiška vadovybė apkaltino Kyjivą pasikėsinimu nužudyti jos lyderį. Ukraina kaltinimus atmetė.
Kremlius šiame regione laiko apie 1,5 tūkst. savo karių. Maskva taip pat yra įspėjusi Ukrainą ir Moldovą dėl rimtų pasekmių, jei bus imtasi kokių nors karinių veiksmų prieš juos.
Rusija vis dar remia Padniestrės ekonomiką nemokamomis dujomis, tačiau Maskvai pradėjus karą Ukrainoje ši separatistinė „respublika“ vis labiau izoliuojama nuo Kremliaus.
Padniestrės suvažiavimas buvo surengtas tokiu metu, kai Ukraina susiduria su dideliu spaudimu fronte ir dėl didėjančio šaudmenų trūkumo prarado kažkiek teritorijų.
Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Albanijoje, kur dalyvavo Pietryčių Europos šalių aukščiausiojo lygio susitikime ir dar kartą paragino suteikti jo šaliai daugiau karinės pagalbos.
