Mažai ką bendro tebeturinčios BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika) valstybės liepos viduryje įkūrė naują plėtros banką ir valiutos atsargų fondą. Šiuo Brazilijos mieste Fortalezoje pasirašytu susitarimu siekiama sukurti atsvarą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų hegemoniją turėjusiai Bretton Woods sistemai. Tačiau ar naujosios institucijos iš tiesų gali mesti rimtą iššūkį Pasaulio bankui ir Tarptautiniam valiutos fondui?

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad ne, ir susitarimą vadina separatistiniu pareiškimu.

„Bent kol kas tikrai ne, nes valstybių skirtas kapitalas nėra pakankamas“, – BRICS galimybes pajudinti prieš 70 metų Bretton Woods konferencijoje JAV įkurtas institucijas įvertino ekonomistas.

Pagrindinių paslaugų diegimą, skubią pagalbą nelaimių ir konfliktų atveju bei skolinimą politinėms reformoms finansuoti turėsiančioms institucijoms iš viso skirta 150 mlrd. JAV dolerių: 50 mlrd. – plėtros bankui ir 100 mlrd. – valiutos atsargų fondui.

Bankui visos penkios šalys skyrė po lygiai – 10 mlrd. Fondą labiausiai papildė Kinija (41 mlrd.), mažiausiai – Pietų Afrika (5 mlrd.), likusios valstybės prisidėjo po 18 mlrd. dolerių.

Palyginti, Pasaulio bankas vien pernai išdalino daugiau nei 52 mlrd. dolerių paskolų ir jis net nėra didžiausias skolintojas. Fortalezos susitarimą pasirašiusiose šalyse jau veikiantys plėtros bankai 2013 metais dirbo netgi aktyviau: Brazilijoje išdalinta paskolų už 88 mlrd., Kinijoje – už 240 mlrd. dolerių.

Dėl šių priežasčių N. Mačiulis naujų institucijų įkūrimą laiko labiau politiniu sprendimu, kuriuo norima pademonstruoti savo nepasitenkinimą per maža įtaka jau veikiančiose organizacijose.

Kartu sudarančios maždaug penktadalį viso pasaulio ekonomikos ir turinčios 40 proc. jo gyventojų BRICS šalys Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) turi tik 11 proc. balsų. Pavyzdžiui, antroji pagal dydį pasaulio ekonomika Kinija turi tiek pat balsų, kiek Beniliukso šalys. Tačiau Vakarų valstybės jau kurį laiką niekaip nesiryžta išspręsti šio pusiausvyros trūkumo.

Pasikeitusi geopolitinė padėtis

Vis dėlto N. Mačiulis pastebėjo, jog susitarimas dabar pasirašytas ne šiaip sau. Pasaulio geopolitinė padėtis jau seniai nebuvo taip paaštrėjusi. Rusija nesiliauja rodžiusi savo imperialistinių ambicijų, Kinija taip pat nuolat konfliktuoja dėl teritorijų Pietų Kinijos jūroje.

Šioms valstybėms Vakarų dominavimas pasaulyje nėra priimtinas ir jos norėtų matyti labiau daugiapolę tvarką. „Po Rusijos sandėrio su Kinija dėl dujų tiekimo naujasis BRICS susitarimas atrodo labai logiškai“, – sakė N. Mačiulis.

Tačiau maždaug prieš dešimtmetį didelėms ir sparčiai besivystančioms valstybėms užklijuota BRICS etiketė šiandien kelia vis daugiau abejonių dėl savo pagrįstumo.

Laikas parodė, kad BRICS šalys nėra jau tokios panašios, kaip buvo manyta anksčiau. Rusijos ir Brazilijos ekonomikos stagnuoja, kitos valstybės taip pat susiduria su struktūrinėmis problemomis.

Vien pagal nominalų BVP dydį valstybės patenka į skirtingas lygas. Kai Kinija, Brazilija, Rusija ir Indija patenka į pirmąjį dešimtuką, Pietų Afrika rikiuojasi 29 vietoje.

Negana to, kiekvienai šaliai reikia vis kitokių sprendimų. „Vienur trūksta demokratijos, kitur – konkurencingumo, Kinijoje daug problemų kelia nekilnojamojo turto sektorius“, – dėstė N. Mačiulis.

Įkūrimą pasveikino

Panašu, kad Pasaulio bankas ir TVF dėl savo pozicijų netekimo irgi pernelyg nesijaudina.

Pasaulio banko prezidentas Jimas Yongas Kimas BRICS alternatyvų įkūrimą pasveikino, sakydamas, kad iš jų laukia pagalbos kovojant su skurdu ir skatinant ekonomikos augimą.

TVF vadovė Christine Lagarde sakė, jog jai bus labai malonu dirbti su naujais partneriais užtikrinant tarptautinį saugumą ir finansinį stabilumą visame pasaulyje.