Pustrečio šimto parlamentarų, dėvėjusių kaukes ir palaikiusių tarpusavyje pakankamą atstumą, kaip numatoma pagal taisykles, įvestas dėl koronaviruso pandemijos, buvo prisaikdinti Belgrade ir oficialiai pradėjo 90 dienų laikotarpį, per kurį jie privalo suformuoti naują vyriausybę.

Prezidento Aleksandro Vučičiaus konservatyvi Serbijos pažangos partija (SNS), esanti valdžioje nuo 2012 metų, per birželio 21-ąją įvykusius rinkimus užsitikrino patogią 188 vietų – maždaug trijų ketvirtadalių daugumą.

Kitą didžiausią frakciją sudaro SNS tradiciniai koalicijos partneriai – Socialistų partija (SPS), turinti 32 deputatus.

Vienintelė rinkimuose dalyvavusi ir į parlamentą patekusi opozicijos partija – Serbijos patriotų aljansas (SPAS), turintis 11 įstatymų leidėjų – išreiškė susidomėjimą prisidėti prie valdančiosios daugumos.

Dar apie 20 mandatų atiteko mažoms tautinių mažumų partijoms, tradiciškai remiančioms valdančiųjų stovyklą.

Serbijos pagrindiniai opozicijos veikėjai balsavimą apskritai boikotavo ir smerkė, anot jų, vis labiau autokratinį A. Vučičiaus valdymą šalyje, siekiančioje tapti Europos Sąjungos nare.

Kritikai ir žmogaus teisių grupės kaltino prezidentą slopinant demokratiją Serbijoje ir naudojantis savo pernelyg didele įtaka valstybės institucijoms bei žiniasklaidai.

Nors pats A. Vučičius į parlamentą nesibalotiravo, 50-metis lyderis per rinkimų kampaniją aiškiai dominavo. Jo, kaip SNS pirmininko, vardas balsalapiuose buvo įrašytas.

JAV žmogaus teisių organizacija „Freedom House“ atkreipė dėmesį, kad demokratija Serbijoje silpnėja jau ne vienus metus, o šiais metais įvardijo šalį ne demokratija, o „hibridiniu režimu“, atsižvelgdama į A. Vučičiaus autoritarišką taktiką.