Šioje centrinės Azijos valstybėje sklandant prieštaringiems gandams dėl 78 metų I.Karimovo būklės, viena yra aišku: strateginę reikšmę turinti šalis susidūrė su tokia nežinomybe, kokios nebuvo per visą jos posovietinę istoriją.

„Plėtotės neturi precedento, – sakė Steve'as Swerdlowas (Stivas Sverdlovas) iš „Human Right Watch“. – Visa valstybė buvo Islamas Karimovas, Islamas Karimovas buvo valstybė daugiau kaip ketvirtį amžiaus, valdydamas geležiniu kumščiu.“

Buvęs sovietų aparato narys I.Karimovas, kurio brutalias priemones prieš disidentus griežtai kritikavo teisių gynimo grupės, sieną su Afganistanu turinčiam Uzbekistanui vadovavo dar prieš tai, kai jis 1991 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Maskvos.

I.Karimovo jaunesnioji dukra Lola Karimova-Tiliajeva pirmadienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbė, kad jo būklė „stabili“ ir kad jis gydomas ligoninėje dėl savaitgalį patirto kraujo išsiliejimo į smegenis.

Nuo to laiko griežtai kontroliuojamo Uzbekistano valdžia nepaskelbė jokio tolesnio oficialaus pareiškimo apie jo sveikatą.

Uzbekistano lyderio dukra trečiadienį pareiškė, kad vieša parama padeda jos tėvui sveikti, nors ir sklando įvairių gandų apie ilgamečio prezidento sveikatos būklę.

L. Karimova-Tiliajeva socialiniame tinkle paskelbė žinutę, kurioje dėkoja „visiems už gerus žodžius ir paramą bei linkėjimus mūsų prezidentui kuo greičiau išgyti“.

„Mums tai labai svarbu, ir aš įsitikinusi, kad jūsų nuoširdūs linkėjimai padeda jam pasveikti“, – rašė L.Karimova-Tiliajeva, Uzbekistano ambasadorė UNESCO.

„Niekas nežino“

Kadangi nėra naujų žinių apie I.Karimovo būklę, jo ligos rimtumas daugelį šalies gyventojų verčia pagalvoti apie ateities perspektyvą be vienintelio jiems pažįstamo lyderio.

„Uzbekai seniai žinojo, kad tas momentas ateis, tad niekas nenustebtų, bet niekas nežino, kas bus toliau“, – sakė Scottas Radnitzas (Skotas Radnicas) iš Vašingtono universiteto.

Nors gandai apie jo sveikatą sklandė nuolat, I.Karimovas, kuris penktai kadencijai daugiau kaip 90-čia proc. balsų buvo perrinktas 2015 metais, neturi aiškaus politinio įpėdinio. Šalyje niekada nėra buvę rinkimų, kuriuos tarptautiniai stebėtojai laikytų laisvais ir teisingais.

„Dabar yra du klausimai: pirma, ar esama plano perėmimui, apie kurį nežinome? Antra, net jei (jis) yra, ar vykdytojai jo laikysis?“, – sakė S.Radnitzas.

Teoriškai Senato vadovas turėtų perimti prezidento įgaliojimus, jeigu I.Karimovas mirtų arba nebegalėtų valdyti, bet Prancūzijoje gyvenantis nepriklausomas Uzbekistano politikos analitikas Kamolidinas Rabimovas didesnius šansus skiria premjerui Šavkatui Mirzijojevui ir vicepremjerui Rustamui Azimovui.

„Galvoju, kad valdžios koridoriuose jie pradėjo kovoti“, – sakė K.Rabbimovas, kuris prognozavo, kad elitas labai norės užtikrinti „daugmaž stabilią“ pereigą.

„Viena vertus, politinis elitas kovoja tarpusavyje ir persigrupuoja, bet kita vertus, jie supranta, kad jiems reikia išlaikyti šalies kontrolę. Valdant Karimovui jie sukaupė didžiulį turtą“, – sakė analitikas.

Kritikai kaltina I.Karimovą negailestingai susidorojus su bet kokia opozicija šioje daug medvilnės auginančioje šalyje. Tarp garsiausių incidentų yra įtariamas šimtų protestuotojų išžudymas Andižano mieste 2005 metais.

Tačiau šis veteranas sugebėjo kiršindamas Rusiją, Vakarus ir Kiniją apsaugoti savo režimą nuo visiškos izoliacijos.

S.Swerdlowas iš „Human Rights Watch“ sakė, kad nors „tikrai galėtume gauti daugmaž tą patį ar net blogesnį“ dalyką kalbant apie žmogaus teises valdant naujam lyderiui, tai yra „didžiausio poveikio“ iš Vakarų akimirka, siekiant, kad Uzbekistanas pradėtų elgtis geriau.

„Baiminamasi, jog norint išvengti bet kokio būsimo Uzbekistano lyderio puolimo į Kremliaus glėbį, jiems reikės pasilaikyti savo kritiką“, – sakė S.Swerdlowas.

„Tiesa yra ta, kad jeigu Vakarų diplomatai pažiūrėtų į tai objektyviai, (pamatytų), kad Uzbekistanas visuomet nustatydavo kursą tolyn ar nepriklausomai nuo Maskvos ir tikriausiai taip darys toliau“, – pažymėjo jis.